2010 m. birželio 26 d., šeštadienis

Filmas: "Meilės dainos"

Sveiki,

Pristatau dar vieną filmą. Šį kartą tai prancūzų muzikinė komedija „Meilės dainos“ (Les chansons d‘amour) (2007m.). Filmą teko garbės žiūrėti Jaunimo Tolerancijos Organizacijos būstinėje, kurioje renkasi įvairūs žmonės pažiūrėti, palaikyti tolerancinių idėjų, čia kiekvieną savaitgalį vis kas nors veikiama, esama stalo žaidimų, rodomi filmai, tokių, kurių labai retai teišvysi kino teatruose. Taigi, man teko garbės taip pat pažiūrėti „Meilės dainas“.

Na, apie prancūziškus filmus tikriausiai daug pasakoti ir nereikia, jie turi savo dvasią, savo tipinę (o gal išskirtinę?) aranžuotę. Dar visai neseniai jums pristatinėjau „Prakeiktą pievelę“ nuostabią komediją, „Meilės dainos“ turi vėl šį išskirtinį prancūzišką bruožą. „Meilės dainos“ – tai komedija, kurioje pasakojama apie meilę, kuri nepripažįsta lyčių, tai laisva, žmogaus širdies pasirenkama (atsitiktine ar ne) meilė. Subtilus europietiškas humoras, filmas – miuziklas, jame skamba nuostabios prancūziškos baladės, švelnūs aktorių balsai. Filmas nagrinėja homoseksualumą ne kaip skaudų pripažinimą ir kovą už egzistavimą, o kaip jau natūralų, pilnai susikristalizavusį reiškinį. Šeimoje laisvai be jokių pergyvenimų pareiškiama, kad miegama miega su kita mergina, aišku, po to situacija pakrypsta priešinga linkme, lovoje atsiranda kitas vaikinas. Viskas prisodrinta gražių melodiškų dainų.

Filmas nėra kažkuo labai išskirtinis, jeigu žiūrite prancūziškus filmus ir esate prie jų pripratę. Nepaisant šabloniškumo prancūzų filmams, kaip ir daugelio tautų filmams, „Meilės dainos“ gali sukelti visai pagrįstų sentimentų, priminti kažką iš realaus gyvenimo, sugraudinti ir prajuokinti. Mane žavi tas prancūzų optimistinis pasaulis, laimingos pabaigos, nesvarbu ar tai būtų komedija ar dar kas nors, filmai, kurie nesukelia agresijos, pikdžiugiškų jausmų, tai filmai (taip pat ir šis), po kurių jautiesi praskaidrėjęs, šviesesnis, geresnis sau ir pasauliui. Filmas parodo, kad gyvenimas per daug mažas, kad kažką draustume sau, nors balansuojama vos ne ant poligaminių santykių, kas aišku, gyvenime irgi pasitaiko, tačiau filmas švelniai „išvairuoja“ ir išveda naują gražią mintį. Siūlau ir jums pažiūrėti „Meilės dainas“.

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą