Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Eurazijos
aborigenas“ (Eastern Drift) (2010 m.). Režisierius Šarūnas Bartas – vienas garsiausių
ir įdomiausių Lietuvių režisierių šįkart kuria filmą paremtą trilerio pagrindu.
Girdėjau nemažai liaupsių apie šį filmą, juk surinko sidabrines gerves, o
Estijos kino festivalyje „Juodusios naktys“ buvo pripažintas kaip geriausias
metų Baltijos šalių filmas – apie tai ir dar daugiau galite paskaityti
kiekviename puslapyje apie šį filmą...
Iš tikrųjų tikėjausi abstraktesnio filmo, bet kadangi čia
įsivelia trilerinis siužetas, kuris manding nemažai panašus į rusų filmus apie
mafiją, kurių apskritai negaliu žiūrėti, gal kažkiek ir nuliūdino. Ir tikrai,
filmas toks šįkart kosmopolitinis, nors Šarūnui Bartui tai jokia naujiena, jo
filmai jau tokie... Filmas trejomis kalbomis – lietuvių, prancūzų ir rusų. Tokia
mišraininė liudija apie žmogų „be šaknų“, toks nei šen, nei ten – tai pagrindinė
filmo problematika. Staiga „bežemis“ žmogus sulaukėja ir grįžta prie savo prigimtinių
ištakų – ieškojimo motyvo, todėl filmui visai tinka apibūdinimas – aborigenas.
„Tarp rytų ir vakarų“ – man norisi sakyti apie šį filmą. Labai
daug gražių dalykų filme – tėkmė, miestai, kosmopolitinis pasaulis, kuriame
pasimetęs žmogus yra priverstas ne visada eiti gražiais ir teisingais keliais. Tos
žmogžudysčių scenos na jau tokios „rusiškos“, kad net neįdomu buvo žiūrėti,
tačiau filmas visgi kažko turi, turi giluminę idėją, kuri iš esmės ir gelbsti
visą filmą. Ką bereiškia žmogaus tautybė, jei nauja tautybė yra „verslas“ ir
žudymas?
Tikrai ne prasti aktoriai, kurie atitinka filmo
koncepciją – skirtingų tautybių aktoriai įkūnija savo tautybės charakterius. Maišymasis,
kažkokia keistai juntama „dirbtinos“ arba atpledijusios meilės aura tarp
personažų, noras gyventi, bet kartu jis toks vaiduokliškas, liūdnas ir niūrus. Negi
toks ir yra gyvenimas, kai įsipainioji į „nemalonius“ reikalus ir gauni greitus
pinigus už kontrabandą? Vienišumo filmas, kurį bando užpildyti meilės
žaidimais, pigiomis merginomis ir barais... Spalvos labai jau niūrios, amžina
prietema irgi spinduliuoja keistas energijas, tačiau filmas kažką visgi turi ir
tai neįvardijama žodžiais.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą