Sveiki,
Išaušo tokia keista diena, kada bijai įsijungti bet kokį informacinį
portalą, nes baiminiesi, kad gali būti paskelbtas karas, į kurį gali įsitraukti
visos šalys. Krymo klausimas, Rusijos ir ES ginklavimasis, rusų kariuomenės
pratybos Kaliningrade kelia baisius pamąstymus: o kas, o jeigu, juk jau būta... Bet kokiu atveju derėtų
susirūpinti, nes niekas nenori karo, išskyrus tik tuos, kuriems karas yra
naudingas ir kiti nerūpi. Toks ginklavimasis, manau, labai pavojingas ir jis
turėtų būti sustabdytas, tačiau kaip, jei tenka gintis ir ginti?
Kaip? Kaip? Kaip?
Žinoma, taikiomis derybomis, bet jeigu agresorius nenori jokių derybų?
Kaip? Nežinau. Šiandien pagalvojau, kad kažkur visatoje jau yra gimusi
kometa, kuri lėtai keliauja link mūsų tik su vienu tikslu. Kažkur labai toli, o
gal ir nelabai, nes niekada nežinai. Ir vis tiek, ir vis tiek mes tai žinodami taip
baisiai elgiamės vieni su kitais.
Jūsų Siela
Matau svelniai gražų paveikslą- taikos įvaizdį , bet autoriaus pamąstymai , sukelia tikrą priminimą , kad jau daug amžių zmonės bandė spręsti taikos ir karo klausimą - bet vis nesėkmingai .Mes paprasti žmonės tikrai nenorim karo , bet sutinku su autoriumi ,mes nežinom atsakymo į šį klausimą- kaip tai išspęst." Kaip , kaip , kaip ?".Jei esi pacifistas - tai tikrai nepritarsi , kad tikslas pateisina priemones , t. y. - atsakyti tuo pačiu kruvinu keliu , bet , jei tavo šeima buvo įrauktą į karą ir neteko mylimo žmogaus- aš nesu tikra , kad išlikčiau ir toliau pacifistu . Gal visa problema žmogaus prigimtyje ? Ech...
AtsakytiPanaikintiLACRIMA HELIADAE