Grybauskaitės įvaizdis pasaulio politikos arenoje

Sveiki visi,

Neseniai t.y. šiandien spaudoje pasirodė straipsniai apie tai, kad vienas garsus internacionalinis laikraštulis „The Economist“ mūsų šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę pavadino išsišokėle, nurodydamas kelis neva svarias priežastis – tai neatvykimas į pasimatymą su Obama, santykiai su Baltarusija ir t.t. Na, žodžiu kažkoks ale „bulvarinis laikraštis“ (Pavadinimu Economist) suvartė Lietuvą ir prezidentę. Iš dalies esu šiek tiek ir pasipiktinęs, nes tokiu būdu net Europa bando grumtis su kylančiu Grybauskaitės autoritetu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kadangi Grybauskaitės reputacija beveik neturi priekaištų, tai pasirodo reikia kažkaip kitaip sumenkinti ir nužeminti autoritetus.

Abejoju ar prezidentė labai į tai velsis, kadangi ji koncentruojasi labiau į darbus, užuot kaip koks Gražulis ir „n“ seimūnų, kurie ryžtasi bylinėtis ir ginti savo (ne)garbę. Anot Grybauskaitės, tai visiškai nereikalinga, nes žmonės nekvaili ir jie supranta situaciją. Bet tokie straipsniai ir šiaip užsakyti menkinti autoritetą ir jos įtaką liaudyje jau muša žmonėms pasitikėjimą. Ir visgi Grybauskaitė neketina bylinėtis su oligarchais ir žada laikytis savo įstatymiškos, kryptingos politikos. Vienas man vaikinas bandė įrodinėti, kad Grybauskaitė yra blogis, kad neva ji susidariusi įvaizdį „kietos bobos“, kuris yra simpatiškas liaudžiai ir taip per maskuotą populizmą lipa karjeros laiptais. Nenorėčiau su tuo sutikti, kadangi Grybauskaitė jau labai seniai pasižymėjo savo kietomis, kategoriškomis pažiūromis. Ir staiga sukurtas imidžas, tėra tik muilo burbulas išpūstas tų žmonių, kurie, sakyčiau, visiškai netiki žmogaus gerumu ir kilnumu politikoje. Ir jeigu tai būtų tiesa, kad Grybauskaitė – blogis, visada norėtųsi tikėti, kad ji kovoja už gėrį, už žmogų, o ne savo pačios įtaką. Žmogui reikia kažkuo tikėti, todėl negriaukime net kaukių, nors iš tikrųjų manau, kad šiuo klausimų nėra ką svarstyti, viskas ir taip akivaizdu, už ką eina D. Grybauskaitė.

Kaip kuriamas Grybauskaitės imidžas – įvaizdis? Ji eina per žmones, aišku, nuolatos apsupta fotoaparatų. Viską padaro kaip visada spauda, tačiau darbo pobūdžiu, rūpesčių pobūdžiu ir yra sukuriamas prezidentės įvaizdis, praktiškai darbais, o ne žodžiais mylima tėvynė. Taip, esu ryškus Grybauskaitės politikos šalininkas, to nepaslėpsi. Manau, per pastaruosius dešimt metų politikoje įvyko kažkoks teigiamas lūžis ir tą lūžį pavadinčiau prezidentės vardu. Galiausiai ji man galutinai neužlaiko totalaus apatiškumo ir visiško „dzin“ politikai ir duoda „gazo“ domėtis, kas vykstas virš mūsų kasdieniškų galvų. Utopiška, gražu, tačiau tenka pripažinti, jog yra ir trūkumų. Ypač antigrybauskaitės politika, kuri parodo pasipriešinimą tiek iš oligarchų, tiek iš paprastų piliečių, kurie piktinasi radikaliais ir kartais žiauriais sprendimais, kurie dažniausiai palengvina ne dabartį, bet ateitį. Praktiškai man šiek tiek gaila, nes tai kokį įnašą daro Grybauskaitė, po ketverių metų, jeigu ji nebus prezidentė, dauguma sukauptos gerosios ateities rezervas bus prezidentės nuopelnas, bet niekas, sakyčiau, jos nebeįvertins.

Savame krašte pranašu nebūsi, bet, regis, Grybauskaitei kažkiek pavyko suteikti tautai kitokio požiūrio į politiką. Kai nebelauki, kad įvyks kažkas naujo ir permainingo, tikslaus, staiga įvyksta lūžis. Ir štai pasirodo ji – lietuvių pranašė, išvedusi tautą į Pažadėtąją Žemę. Matot, ir kažkam Motinos Teresės įvaizdis, kuris gimė iš natūralaus rūpestingumo, pakišo koją net „The Economist“. Žinot, Motina Teresė visgi Europos t.y. to žurnaliuko akimis yra išsišokimas – na, kaip gali prezidentė rūpintis labiau paprastais žmonėmis nei važiuoti į susitikimą su „Pasaulio dievu“ B. Obama? Retorinis klausimas visiems. Visada mėgau sutirštinti spalvas. Ačiū už supratingumą.

Jūsų Maištinga Siela