Sveiki visi,
Pagalvojau, kas žmoguje yra stipraus ir nusprendžiau, jog pati idėja. Idėja yra visagalė, ji žmogų įtikina, jog gyvenimas yra prasmingas, gyvenimas teikia džiaugsmo arba liūdesio. Idėja sukuria iš dalies ir visą pasaulį. Tikėjimas Dievu yra paremtas idėja, kad mus kažkas sutvėrė, kad mumyse yra Dievo vienoks ar kitoks atvaizdas. Šią tikėjimo idėja nebuvo vieno žmogaus, ji paplito, buvo kvestionuojama ir galiausiai neginčijama. Idėja mus užvaldo ir užsimaskuoja už kitų dalykų: svajonių, gyvenimo tiesų, tikėjimų, stereotipų, maištavimo.
Visais gyvenimo civilizacijos raidos etapais idėja buvo galingiausia jėga. Tuščią protą labai lengva užkrėsti nauja idėja ir jį užpildyti. Revoliucionieriai, anarchistai ir kitokio plauko maištininkai tiesiog degte dega idėjomis, „užkrėstomis“ idėjomis, kol galiausiai nieko nebelieka tik gyventi ir mirti tik dėl idėjos. Savitaiga ir giluminis žinojimas yra gi pažadinamas idėjų gairėmis. Tiesa ir ta kaip sąvoka ir reali abstrakcija yra tik idėjinė, kaip ir blogis ar melas. Viskas, kas abstraktu yra ant idėjos pamatų, kadangi mes apie juos kalbame, šnekame, bet negalime jų realiai įrodyti. Jie egzistuoja žmonijos vienos idėjos bendroje grandyje. Tokia sąvoka kaip siela, tėra įrodoma tik tikėjimu, o tikėjimas kyla iš idėjos, jog be materijos yra dar kažkas. Idėja yra grubus pamatas, tačiau baisiai reikalingas.
Ir kaip bebūtų keista, pagalvojau, kad idėja tėra tik įrankis, rakteliai atverti dvasiniams lobynams. Reikia tik žmogui suteikti idėjos jėgą ir jis nueis milžiniškus kelius, atras save ir Dievą. Vieni sako, kad Dievas yra meilė, sutinku, bet prie to galėčiau pridurti dar ir tai, kad Dievas yra idėja, aišku netotali, bet kažkiek idėja, kadangi, mes jį suvokiame, išjaučiame per įtikėtos idėjos prizmę. Pagalvojau, kad sudėtinga su ta idėja...
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą