Ar pasakysim papams NE?!

Sveiki visi,

Ką daryti su seksualumo kultu? Ar iš vis reikia kažką daryti? Šiandien sėdėjau prie virtuvinio stalo ir netyčia žvilgtelėjau į „Lietuvos dainos“ ale konkursą ar kažkas panašaus. Vedėjas buvo įrėmintas prie gražių ilgakojų merginų ir žėrėjo akimis. Niekas tų merginų nepastebėjo, jos buvo eilinės šliundrelės – dekoracijos. Nieko nebestebina, nes per 20 nepriklausomybės metų seksualumo revoliucija mūsų šalyje tapo kone manijakišku sindromu. „Olialia“ pupytės, kad ir kiek savo biustus bekištų į spaudą, televiziją, internetą, nieko nebesujaudins. Jos jau kasdienybės dekoracija. Ir tai yra baisu, jeigu Viduramžiais galėjai sėdėti prie vyrų plikais papais ir tai nieko tada nejaudindavo, bet tik pakėlus sijoną ir apnuoginus čiurnas visų akys nukrypdavo būtent ten. Jaudina tos vietos, kurios mažiausiai matomos viešumoje. Dabar žmogaus (ypač moters) kūnas tampa tapetai, nieko nejaudina, nieko nebestebina ir nieko nebežavi išskyrus pačias demonstruotojas.

Suprantu erotikos meną, kada nuotraukos ir kino filmai itin subtiliai ir meniškai sukuriami, tačiau to meno nebelieka, jis užgožtas pigių, reklaminių triukų. Reklama irgi, kaip kažkada sakiau, tapo manipuliacijos meistrė – seksualumas arba vargšus vaikus atstato į priekį. Kas dar gali šiais laikais besujaudinti? Kai nebegundo seksualumas, dėmesį patraukia sunkūs globalūs dalykai – badaujantys žmonės ir t.t. Kaip manot, kodėl televizijos naudojasi jūsų dėmesiu ir daro labdaringus koncertus ir panašiai?

Atsibodo tie papai, atsibodo ta persisunkusi pompastiškai nuzulinta kasdieniška erotika, kurios niekaip nepamatysi prieš tarkim 20 metų. Negalima žmonių irgi smerkti. Merginos turi ką parodyti ir jos rodo, tačiau tai tapo toks kasdieniškumas, kad jame nebelieka dvasingumo, nebelieka kažkokio žmogui tikėjimo kulto (nekalbu apie religijas). Visa materija ir dėmesys nukreiptas į vartotojiškumą ir kūno kultą. Kur rasti ramybę? Pagalbos nerasta. Randi tik kūną ir seksualumą, kuris veržiasi pro ausis ir akis. Manau, iš to dalinai ir ta agresija. Žmogus persisunkęs vien kūniškumo tampa agresyvus, tampa netolerantiškas, piktas. Juk pažiūrėkit kokie smurtai, prievartavimai, vagystės. Žmogus amžinai dabar kažko iš tavęs nori. Ir nori ne pagalbos ir ne artumos, bet naudos. Iš dalies viskas kyla iš kūno kulto (kiti faktoriai irgi turi įtakos: ekonomika ir pan.).

Kur padėti akis nuo įkyrėjusių skandalų, perdėto lėkštumo ir seksualumo? Atrodo smegenis pjauna su pjūklais. Atsakymas.: bėgti. Taip, bėgu. Ačiū Dievui yra Lietuvos radijas ir televizija, kultūros antrasis kanalas, yra seni Volto Disnėjaus filmukai, yra bernardinai.lt, kita spauda, kurioje pasijuntu ne kaip vartotojas, ne kaip viliojamas pigiu kūnu, bet jaučiuosi kaip visuomenės narys, kaip civilizuotas ir kultūringas žmogus. Šiandien pasijutau šlykščiai. Dar šlykščiau, kad žmonės to nesuvokia, arba suvokdami vis tiek elgiasi taip pat ir apie tai stengiasi nemąstyti. O kaip darote Jūs?

Jūsų Maištinga Siela