Knyga: Undinė Radzevičiūtė "Žuvys ir drakonai"

Undinė Radzevičiūtė „Žuvys ir drakonai“. – Vilnius: Baltos lankos, 2013.

Sveiki, skaitytojai,

Tiesą sakant, nė negalvojau kada grįžti prie rašytojos Undinės Radzevičiūtės (g. 1967) kūrybos po absoliutaus nusivylimo, kurį patyriau skaitydamas jos kultine knyga laikomą Strekaza (2003). Ilgai po nusivylimo reikėjo atsigauti, o dabar galvoju, kad ne nuo tos knygos pradėjau. Reikėjo iškart griebti Žuvys ir drakonai, kuri literatūros kritikų net pasirodžiusiems kitiems rašytojos kūriniams 180 ir Kraujas mėlynas vis dar laikoma pačiu geriausiu U.Radzevičiūtės kūriniu. Vien tai viliojo sugrįžti prie šios unikalios rašytojos ir suteikti sau šansą patirti savitą rašytojos stilių ir kuriamą pasaulį, apie kurį daugelis su neslepiamu pasimėgavimu taip gerai atsiliepia.

Vis bandau suvokti, kodėl Strekaza taip nepatiko ir tokį gerą įspūdį padarė Žuvys ir drakonai. Vienas didžiausių pastarojo romano privalumų yra kur kas labiau išplėtotas pasakojimas tiek plokštumoje, charakterizuojant veikėjus per jų dialogus, tiek istorinių kontekstų sąsajomis, kurios, manau, gali nustebinti ne vieną skaitytoją. Strekaza tiesiog buvo per trumpa knyga, kad būtų galima pajusti unikalų visapusišką rašytojos meninį pasaulį, o Žuvys ir drakonai apdovanoja skaitytoją teksto minčių gelmėmis ir tik šiai autorei būdingu stiliumi, kuris tiks iš pirmo žvilgsnio jau buvo susiformavęs Strekaza knygoje.

Nemenkas susidomėjimas Undine Radzevičiūte buvo Tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, kurioje pristatyta Žuvis ir drakonai vokiškas vertimas. Tuokart knygos autorius negailėjo gerų žodžių autorei ir sakė, kad tai pasaulinio lygio romanas, kuris turėtų sudominti ne tik vokiečius, kas kad joje nėra lietuvybės ir tik kontekste šiek tiek nuskamba germaniškosios istorijos (kalbu apie Prūsijos istoriją). Kitaip sakant, U.Radzevičiūtę galima vertinti už nepataikaujantį stilių, kurį skaitytojas gali priimti dvejopai. Kai kam trumpi dialogai, kurie primena trūkčiojantį bendravimą, net ne bendravimą, o replikų karus, gali pasirodyti varganos ir „ištrupėjusios“ literatūros rodiklis, kai iš didelio rašto ir įmantrumo išeinama iš krašto, tačiau atidesniam skaitytojui, kuris turi šiokį tokį skaitymo kraitį ir jaučia skirtingas rašytojo energijas-stilius, gali pasirodyti Žuvys ir drakonai (ir apskritai visa autorės kūryba) kaip atskira visata. Taupus replikomis grįstas stilius kuria ironiško stiliaus įspūdį, kuris iš vienos pusės atrodo elegantiškas, konstruojamas tarsi origami, suskambantis tarsi taikliai demaskuojanti realybės absurdiškumą anekdotinė situacija, tačiau teksto prasmės atrodo ne visada taikliai dviprasmiškos. Kyla klausimų, ar veikėjams tikrai vertėjo vieną ar kitą sceną imituoti, kalbėti apie vieną ar kitą dalyką?

 Rašytoja Undinė Radzevičiūtė.

Knyga rašoma dviem šriftais, kadangi kuriamos dvi skirtingos laiko atžvilgiu istorijos. Viena iš jų jėzuitų misionierių darbai Kinijoje (Uždraustasis miestas), kuriame tikėjimo ir misijos išbandymus atlieka Tėvas Kastiljonė, pastarasis galiausiai svetimoje šalyje pralaimi savo tikėjimo kovą ir grumtynes su kitos kultūros tradicijomis. Kontrastingai atskleidžiami jo psichofiziniai veiksmai ir dvasinės, vėlai pabudusio seksualinio alkio problemos. Kastiljonė dirba Imperatoriams tapytoju, bet iš kontekstų galima suprasti, kad jis yra tiesiog belaisvis ir neturintis kito pasirinkimo, kaip svetimoje žemėje priimti svetimą kultūrą. Kita istorijos linija primena moterų žuvyčių akvariumą – izoliuotas neaiškios šalies butas, kuriame trijų kartų moterys gyvena kasdienį gyvenimą, skaičiuodamos pro langą praeinančius kinus, priimdamos vienišų ir ne itin vykusių moterų likimus. Izoliuotoje erdvėje ypač pavyko sukurti įsimenantį senelės Amigorenos paveikslą: smarkiai prisirišusios prie giminės ir kartu jos nekenčiančios ir mylinčios portretas, kuri dėl savo kieto stačiokiško būdo priminė G. G. Marquez Šimtas metų vienatvės senelę, Agotos Kristof Storas sąsiuvinis bei L.S.Christensen Įbrolis ar kitas skandinavų šeimos sagas, kuriose vaizduojamos stiprios moterys. 

Dviem klodais pasakojamos skirtinos ir itin nutolusios istorijos iš esmės turi prasmių vertikalę. Misionierių laikų kultūrų maišymasis ir šių dienų difuzija skirtingai veikia žmones, bet kartu išryškina tas konkrečiai romane neįvardijamas, bet nujaučiamas prasmes: kas yra „sava“, o kas „kitų“, kas yra „mes“, o kas yra „jie“, kas yra „žuvys“, o kas „drakonai“. Nors pasaulis Amigorenos pasklidęs ir Mama Nora trokšta gyventi kokioje nors saloje, viena iš dukrų – Vokietijoje, tačiau apsispręsti, kur tavęs reikia pasaulyje nėra taip lengva. Autorė viename interviu minėjo, kad tai knyga apie pabėgimą ir drįsčiau sutikti, kad ji teisi: skirtingų kultūrų difuzija romane rodo ne tik geografinį veikėjų kelionę, bet dvasinį, mentalinį poslinkį, norą įveikti ir kartu priimti.

Žuvys ir drakonai stebina ne tik plačiai aktualiais emigruojančios ir „nukraujuojančios“ Lietuvos aktualijomis, bet ir istoriniais kontekstais. Kurdama kultūriškai turtingą ir kai kada meditatyvų, Rytų pasakojimo pobūdį primenančią Kastiljonės pasakojimo liniją, autorė nemažai remiasi istoriniais kontekstais, įterpdama dailės ir architektūros kultūrinius palyginimus, Prūsijos karaliaus Fridricho kontekstą, XVIII-XIX amžiaus europines kultūrų maišymosi tendencijas, kurios įgauna meno (įskaitant ir literatūrą) priežasties ir pasekmės reprezentuojantį įspūdį, kitaip sakant, autorei svarbu, kodėl meno ir kultūros (iš esmės ir politinis) yra šiandien toks, koks jis yra. 

Daugiau nei 400 puslapių romane įvyko tiek daug, kad net keista, kad taip lengvai ir greitai skaitosi: tai lengvos ir gilios plunksnos valdymo požymis. Romanas Žuvys ir drakonas sunkiai lietuvių rašytojų kontekste su kuo nors sulyginamas kūrinys, kuris turi sodrių ir įtikinamų charakterių gausą, įdomius istorinius kontekstus, aktualius kultūrinių procesų virsmo prasmių paraleles ir paradoksus istorinės paradigmos atžvilgiu. Romanas paliekantis išties geros literatūros įspūdį, leidžia mėgautis intelektualams ir skaitytojams, kuriems užtenka kartais pramoginės ir ironijos nestokojančio pasakojimo. Žuvys ir drakonai yra neabejotinai paženklinta literatūrine išmone ir sėkmės žyme. Jeigu reiktų pradėti skaityti U.Radzevičiūtę, siūlyčiau pradėti nuo šio romano.

„Žuvų ir drakonų“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje:

Jūsų Maištinga Siela