Filmas: "Eva: dirbtinis intelektas" / "Eva"

Sveiki,

Retai kada nuvilia ispanų kinas, todėl su entuziastu pasinėriau į fantastinę dramos juostą „Eva: dirbtinis intelektas“ (ispan. Eva) (2011) tikėdamasis velniai žino ko – sukrėtimo, intrigos, pamąstymų po filmų, kažko, kas lieka pasibaigus filmui, tačiau...

Filmas apie dirbtinius intelektus išties jau nebe nauja vaga kino industrijoje ir tikriausiai labiausiai viskas lyginama su Spielbergo „Dirbtiniu intelektu“, kur viskas išties buvo kruopščiai apgalvota ir pateikta kaip pasakoje. „Eva: dirbtinis intelektas“ praktiškai nepateikia nieko naujo, tik dar prastesnį scenarijų ir dar didesnę atskirtį nuo realybės. Filmas nuobodus nuo pat pradžių, kada jį bandoma vystyti mokslininko ir jo prarastos mylimosios santykių rėmuose, o santykiai gana šalti ir mokslinės fantastikos rėmuose (kas dažnai ir nutinka) atrodo personažai sukaustyti, praradę intrigą, juslumą ir emocijas. Apskritai tariant, visas filmas kažkoks šaltai negyvas, be įdomesnės atmosferos: kas kad šalia vaikšto robotai, dirbtinė Eva, mechaninis tarnas, įterpta keletas gerai vizualiai atrodančių fantastinių scenų, jeigu visumoje istorija, kuri teikė originalumo lūkesčių, subliūkšta ir lieka nuolatinis nepasitenkinimas – ar tikrai viskas gerai su šiuo filmu?

Negyvos scenos konstruojamos gana primityviu kone teatriniu būdu, nėra gilesnių poteksčių tik priartėjimas prie kažkokių blankių nukvėpusių trilerio žanro kiautų. Aišku, analizuojant įvykius ir tai, ką norėjo pasakyti filmo kūrėjai, galima daug ką pateisinti ir paaiškinti, tačiau filmas kaip koks belytis asmuo – jis nesukelia jokio susidomėjimo. Priešingai – vienas didžiausių filmų minusų yra neišplėtotas scenarijus originalumo link, viskas nuspėjama, visi siužetiniai vingiai iki kaulo čiulpų matyti ir tiesiog pasibaigus filmui man jau tapo aiškiau negu aišku, jog šis ispanų filmas tiesiog tuščiaviduris ir neturintis išliekamosios vertės.

Mano vertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela