Filmas: "Frostas prieš Niksoną" / "Frost/Nixon"

Sveiki,

Neturime tiek daug biografinių filmų, kurie nors kiek paliudytų realybę, kadangi žmonės iš esmės gyvena melagingoje sukurtoje visuomenėje ir labai retais atvejais kada praslystą kokia nors tiesos kruopelytė. Šiemet pasirodęs filmas „The Post“ kalbėjo apie Vietnamo ir Nixon‘o skandalą aštunto dešimtmečio pradžioje, tad nutariau pratęsti šią istoriją ir pažiūrėti filmą, nuo ko viskas prasidėjo „Frostas prieš Niksoną“ (angl. Frost/Nixon) (2008), kuris, kaip jau lemta tokio politizuoto tipažo filmams, buvo apipiltas pačiais žinomiausiais kino apdovanojimais.

Nors iš esmės mums istorija yra pateikiama supresuota ir netikra, o kas mums, mirtingiesiems, belieka daryti, jeigu negyventi iš dalies sukurtoje sistemoje ir nesidomėti? Nors įtariu, kad už Nixono slepiasi daugybė pasaulio galingųjų ir jis nebuvo (kaip ir visi JAV prezidentai) tikrieji šalies prezidentai, visgi manau, kad Nixonas tiesiog tapo atpirkimo ožiu, nors iš esmės priklausė Vietnamo karo kurstymams... Aišku, apie tai filme nieko nerasite, nes filmas fasadinis, jis tik susitelkęs į Nixono, jau demaskuoto ir atsistatydinusio pirmojo JAV prezidento post factum interviu su ambicingu žurnalistu Frostu iš Australijos. Įvykis istorinis, kadangi Nixonas prigriebiamas per kruopščiai rengiamo interviu, kuriame jis tikisi savo įtaiga laimėti debatus prieš žurnalistą, tačiau yla lenda iš maišo ir žiūrovas gali nujausti, kuo viskas pasibaigs. Tai vienas iš tų retų atvejų, kada JAV valdžiai tenka pripažinti iš esmės susimovusiai ir kažkam tenka prieš tautą nuleisti galvą...

Filmas iš esmės itin techniškai tvarkingas, puiki režisūra, laikmečio rekonstrukcija, bet labiausiai, žinoma, stebina nuostabi aktorių vaidyba. Ypač Frank Langella, įkūnijusį patį Nixoną. Žinoma, ne ką prasčiau pasirodė ir Michael Sheen. Šis aktorių duetas kruopščiai analizavo buvusio interviu pokalbį ir veido išraiškas. Išties puikus darbas ir filmas išties vykęs. Ginčyčiausi nebent dėl istorinės tiesios ir kokį realiai poveikį padarė šis interviu Amerikos istorijai – ar tai nėra tik dar vienas politinis triukas uždangstyti politinius nematomus veiksnius kaip įprasta skandalingomis medžiagomis? Galimas daiktas, bet nuo to, kaip kritiškai bevertinčiau iškreiptą politiką ir pateikiamą medžiagą visuomenėje, pats filmas kaip meno kūrinys man suveikė kaip atsvara permąstyti, kaip lengvai per žiniasklaidos kartelį formuojama žmonijos istorinė „tiesa“.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Inferno" / "Inferno"

Sveiki, 

Niekada nebuvau itin didelis „Da Vinčio kodo“ gerbėjas. Po to, kai nusivyliau knyga, iš esmės nusivyliau ir kino filmu, tačiau gyvenime viskam galima suteikti antrą šansą ir šįkart pačios naujausios D. Brown knygos ekranizacija „Inferno“ (angl. Inferno) (2016), kuri, tiesą sakant, nieko neturėjo nustebinti, turėjo tą antrąjį šansą. Jeigu iš tikrųjų – į kino salę ištempė draugai ir aš jau nebeturėjau balso filmo pasirinkime, tačiau, vedamas pačių niūriausių prognozių, filmą sužiūrėjau gana įtraukiančiai, nepaisant to, kad už nugaros jaunimas kino salėję atsidaręs alaus skardines užparpė kaip ruoniai.

Filmas absoliučiai vidutiniškas. Prabangus, sukaltas veiksmo trilerio bruožais, atmiežta intelektualiais rebusais, kurie dažnai praslysta paprastam, ne itin meno istorija besidominčiam žiūrovui, todėl kur kas stipresnė filmo pusė, priešingai nei romane, atrodo ne intelektualioji rebuso pusė, bet būtent pasaulinio terorizmo trileris. Ar pasaulis nugarmės į apokalipsę, kai pasklis viską naikinantis virusas? Akivaizdu, kad filmas sukurtas absoliučiai pramogą mėgstančioms masėms ir tame žanre, galima sakyti, jis neblogas, tačiau nuobodokas ir pernelyg nuspėjamas. Manau, kad pats rašytojas D. Brown išsikvėpė, nes istorijos konstrukto principas labai panašus, todėl nebenustebina, kaip nebenustebina kiti serialų sezonai, nes žiūrovas kuo puikiausiai žino žaidimo taisykles.

Nepaisant jau žinomų taisyklių, klišių ir praktiškai D. Brown nieko naujo nebegali pasiūlyti, filmas susižiūri su vidutinišku parako užtaisu: ir smagu, ir vietomis to veiksmo nemažai, bet iš kitos pusės atrodo šiek tiek abejotinų derinių. Kaip antai vos leisgyvis ir narkotikais apsvaigintas daktaras greitai be kraujo žymelės ima aiškintis naują paslaptį, kad išgelbėtų pasaulį. Šiek tiek primena „Pinkį ir Makaulę“. Pasakysiu taip: jeigu tikitės intelektualių rebusų ir daug meno bei kultūros žinių, pamirškite, filmui svarbiausia veiksmas ir tai, kaip tikėjausi, tikrai nėra pats prasčiausias pasirinkimas.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pakilęs iš pelenų" / "Cinderella Man"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Pakilęs iš pelenų“ (Cinderella Man) (2005). Tai amerikiečio režisieriaus Ron Howard biografinė drama apie garsų tarpukario amerikiečių boksininką James Braddock. „Nuostabaus proto“ režisierius ir vėl į savo filmą pasikviečia vieną ryškiausių Holivudo aktorių Russell‘ą Crowe ir sukuria pakankamai įtaigią dramą, dėl kurios verta padūsauti jautresniems žiūrovams. Nors R. Crowe žinomas kaip temperamentingas ir aikštingas aktorius, kuris nebijo keiktis ir spjauti į akis režisieriams, nebijodamas prarasti vaidmens, tačiau jo būvimas filmuose tampa magišku pasimėgavimu. Ne iš kelmo spirtas australas prisipažino viename iš interviu, kad būtent šis vaidmuo kol kas yra pats mėgstamiausių jo karjeroje, na, žinoma, dėl jo turėjęs ne vieną traumą ir net iki tokio lygio, kad prireikė operacijos. Štai jo kolegė Renee Zellweger, kuri šiuo metu daro sėkmingą karjeros pertrauką, prisipažino perskaičiusi net 200 meilės boksininko ir jo žmonos laiškų ir uoliai mokinosi Nju Džersio išskirtinės tarmės...

Aktorių pasiaukojimams nebuvo galo ir tai matyti per visą filmą. Žinote, filmas išties drebina širdį, ypatingai žiūrint, kaip žmogus niekinamai priklausomas nuo šalies ekonomikas ir kiek jis daug gali aukotis dėl savo šeimos. Sunkoka matyti Amerikos ekonomikos depresijos laikus, kada vaikai auga puspadžiu, o nevalgęs vyras ir dar su sulūžusia ranka kimba į juodžiausius darbus. Nepaisant sunkaus gyvenimo vaizdų, manau, kad filmas pernelyg romantizuotas, jis galėjo be skrupulų vaizduoti tikruosius depresijos padarinius, nes būtent ši situacija „užaugino“ vieną talentingiausių boksininkų pasaulyje. Praktiškai iš neįmanomo padaryta įmanoma, ir dabar galvoju, kad nesu sportinių dramų mėgėjas, tačiau šis filmas, ypatingai dėl savo istorinio konteksto, man labai tiko ir patiko. Gražiai nufilmuotas, jautrus, nors ir su romantiniais prieskoniais, daugelio tikrai nepaliks neabejingo, o štai man net vieną kitą ašarą išspaudė. Sunkus žmogaus gyvenimas ir jo socialinė padėtis visada jaudins žiūrovą tiek dokumentiniuose, tiek vaidybiniuose filmuose, o „Pakilęs iš pelenų“ yra viena iš tų juostų, kuri prikaustys prie ekrano ir nepaleis tiek rimtesnio kino mėgėjus, tiek paprastus žiūrovus.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela