Vasaros pradžios gaiva - nusiplauk pagaliau langus!

 

Sveiki,

O šiandien tai pylė. Prabudau apie šeštą ryto. Pirmiausia – žaibo blykštė, o vėliau – griaustinis suvirpino lango stiklą. Prisiminiau, kad reikia plauti langus – na, kiek gi galima būti apsileidusiam, bet negi plausi tokią gražią dieną, kai šitaip patogiai ir natūraliai lyja ant miesto ir mano namo? Ne, negalima. Užmigau dar kelėtai valandų. Sapnavau jau atliktus darbus. Kad vėl ir vėl darau tą patį. Esu nemirtingas sapnų Sizifas, jei ką.

O dabar – pižaminėse kelnėse, su muzika ausyse, o prieš nosį garuoja kava, pašonėje Silva Rerum III, mintyse esu dar keleriomis knygomis į priekį. Prasidėjusi dar viena stebuklų vasara. Argi, tuštučių žargonu sakant, nefaina, a?

Ak. Ir tikrai. Kartais nieko daugiau ir nereikia, tiesiog mėgautis ir būti.

Pasiklausykime ne tik lietaus:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Damos portretas" / "The Portrait of a Lady"

Sveiki, kino mėgėjai,

Grįžau prie senųjų Nicole Kidman darbų ir pažiūrėjau filmą „Damos portretas“ (angl. The Portrait of a Lady) (1996), kurį režisavo kostiuminių dramų karalienė Jane Campion, žinoma už tokius filmus kaip „Pianinas“ (1993), „Švytinti žvaigždė“ (2009) ir t. t. Filmas pastatytas pagal to paties romano pavadinimą ir pasakoja apie XIX amžiaus antrojoje pusėje gyvenusią jauną merginą, kuri nenorėjo tekėti, paveldėjo daug pinigų, o po to ištekėjo už brutalaus plikio, kuris suvaržė jos kaip laisvos asmenybės laisvę.

Filmas išties jausmingas. Nominuotas net dviem „Oskarams“ – už kostiumus ir antro plano aktorę Barbara Hershey, kurią jau esu sutikęs neviename nekomercinio pobūdžio filme. Tiesą sakant, nustebau, kad Nicole Kidman negavo nominacijos, nes jos jausmingumas, laikmečio pajausta energetika, ašaros nesuvirpino kritikų širdies. Jos pasirodymas šiame filme išties įspūdingas. Na, o pats filmas... Ką galima apie jį pasakyti? Iš pradžių, pažiūrėjęs 30 minučių, pamaniau, kad nepatiks, tačiau drama vystėsi, vystėsi siužetas ir pamažu vėrėsi gaivališkas pasakojimas apie moters naivumą ir jos sudėtingą socialinę padėtį tuose amžiuose. Puikūs kostiumai, britiška energetika, subtilūs aktoriai, gera režisūra manęs iš esmės nepaliko abejingo. Buvo gražu stebėti aktorių darbą, net virpteldavau, kai personažai susigraudindavo... Siužetas gali pasirodyti šiek tiek ištęstas, letokas – šiaip ar taip filmas trunka beveik pustrečios valandos, bet jis vertas tiek gurmanų akies, tiek sentimentalių dramų mėgėjų dėmesio.

Kadrai iš filmo "Moters portretas".

Na, filmas tik iš dalies sentimentalus, kur kas įdomesnės personažų gelmės, kurios pakankamai išvystytos ir atskleistos. Filmas nėra įspūdingas, kaip meno kūrinys, tačiau neabejotinai turi išliekamąją meninę vertę – aktorinis meistriškumas, pasakojimo tėkmė, režisūra. Smagu ir tai, kad režisierė nesuteikė pernelyg didelės reikšmės to meto etiketo manieringumui, tačiau sugebėjo kartu atskleisti Viktorijos laikų purizmą ir išlaikyti pagrindinio personažo sudėtingo likimo liniją. Šiaip iš tikrųjų patiko, net nesitikėjau.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Non-stop" / "Non-stop"

Sveiki,

Buvau pamiršęs, kad kartais mėgstu aštresnio siužeto ir įtampos filmus. Štai siaubo trilerio „Naštailė“ kūrėjas Jaume Coller-Serra šiemet pateikė dar vieną panašių emocijų filmą „Non-Stop“ (angl. Non-stop) (2014). Tiesą sakant, man nelabai patinka, kada nusprendžiama neversti pavadinimo ir palikti jį originalų kalba, bet ką padarysi, kažkam „Be sustojimo“ tikriausiai neskamba...

O filmas vėl apie lėktuvus ir teroristus, o tokių filmų mes tikrai esame matę ne vieną ir ne du – kasmet jų pasirodo po kelis, na, žinote, apie užgrobimą, bombas, susišaudymą ir nutūpimą kitame oro uoste, paplojame didvyriams ir pabaigiame seansą. Iš esmės „Non-stop“ irgi yra nukaltas panašiu principu filmas, bet jo visas „gėris“ yra pačiame spėliojime. Aš iškart nuteisiau pagrindinį personažą – neaiškų psichuojantį, išgeriantį, narkotikų paragaujantį didvyrį, kuris žaidžia su savimi „proto“ žaidimą, bet čia štai režisieriui pavyko nukalti kitokį siužetą, todėl žiūrint filmą iki galo neaišku, kas čia kaltas, kas čia vyksta ir tavo sukurti scenarijai lekia pro šalį. Už tai ir sveikinu šį filmą, nes jam pavyko padaryti tai, ką taip retai pamatyti tokiuose trileriuose – nenuspėjamą mįslės minimo eigą.

Filme pasirodo labai ryškios Holivudo žvaigždės – Julianne Moore, kuri šiemet gavo Auksinę Palmės šakelę (aišku, ne už šį vaidmenį) ir dar kartą įrodė, kad nėra iš piršto laužta. Jos ugniniai plaukai ir balsas... Ak, negalima nemylėti. Liam Neeson pamažu jau pradeda senti, tačiau jo vaidmenys toli gražu neprastėja – šįkart atliko dar vieną sudėtingą ir gana apgaulingą vaidmenį, su kuriuo jį ir sveikinu. 

Šiaip filmas visai neprastas, domu jį žiūrėti. Intelektuali dėlionė, nors režisūriniais niuansais nieko išskirtinio nepamatysite. Visas šio filmo svoris atitenka spėliojimams ir aktoriams, be viso šito filmas taptų nykesnis už vidutinybę. Rekomenduoju aštresnių emocijų vakarą arba... naktį.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Amerikietiška siaubo istorija" (4 sezonas, ketvirtas sezonas)

Sveiki,

Paskutiniu metu bandžiau prisijaukinti serialą „Sostų karai“, kurį taip puikiai įvertino žiūrovai, tačiau po šeštos serijos netikėtai nusprendžiau nebežiūrėti, nes serialas pasirodė pernelyg nuspėjamas, personažai pernelyg sustyguoti į „gerus“ ir „blogus“, intrigos pernelyg ištęstos ir šiaip tikėjausi kur kas geresnio kūrinio...

Štai to niekada negalėčiau pasakyti apie serialą „Amerikietiška siaubo istorija“, kurios tris sezonus prarijau kaip irisą. Laukiu nesulaukiu, kad šiemet pagaliau startuos ketvirtasis šio serialo sezonas. Kadangi atsirado šiek tiek daugiau informacijos apie būsimą sezoną, tai nutariau pasidalyti ja su tais, kurie taip pat daugiau ar mažiau prisirišo prie šio serialo.

Pirmame sezone „Amerikietiška siaubo istorija: Žmogžudysčių namas“ buvo pasakojama apie vaiduoklių namą, kuriame susikerta gyvųjų ir mirusiųjų keliai. Antrasis sezonas, kuris tikriausiai kol kas pats geriausias, vadinasi „Amerikietiška siaubo istorija: Prieglauda“, kuriame serialo kūrėjai nusprendė patyrinėti ateivių pagrobimo sukeltus reiškinius ir apsėdimo variantus. Jessica Lange už vienuolės Džudės vaidmenį, kuris atnešė aktorei Auksinį Gaublį. Trečiasis sezonas – „Amerikietiška siaubo istorija: Coven“ pasakojimas mus nukelia į Amerikos raganų sostinę Naująjį Orleaną, kuriame nagrinėjama raganų politikos, serijinio žudiko istorijos.

Visai neseniai paaiškėjo ir ketvirtojo sezono šiokios tokios detalės. Amerikoje šis sezonas startuos 2014 metų lapkričio 6 dieną per FX kanalą. Jo pilnas pavadinimas „Amerikietiška siaubo istorija: keistuolių pasirodymas“, kuris mus nukels į 1950 metų Amerikos laikus ir palies cirko bei karnavalo kultūrą. Šiame sezone pasirodys „piktosios jėgos“, klounas žudikas ir barzdota moteris. Kalbama, kad Jessica Lange atliks vaidmenį, kuris iš esmės primena legendinę aktorę Marlene Dietrich, aktorė jau pradėjo mokytis vokiečių kalbos akcento, bet jos vaidmuo nebebus toks ryškus ir išvystytas, koks buvo 2 ir 3 sezonuose. Manoma, kad pagrindinį vaidmenį šį sezoną perims Kathy Bates, aktorė, kuri trečiame sezone suvaidino kraujo ir jaunystės ištroškusią, prakeiktą ir nemirtingą ponią Delfiną. Serialo kūrėjai taip pat pažymėjo, kad nusikėlimas į 1950 metus taip pat nėra atsitiktinis, kūrėjai remsis keliais to meto įvykiais. Šis sezonas bus nufilmuotas Floridos valstijoje (Jupiterio miestelyje) ir Naujajame Orleane – tai dviejų laikų sanklotinis pasakojimas. Šiame sezone gali nepasirodyti Taissa Farmiga, kuri vaidino pirmame ir trečiame sezonuose. Trečias sezonas buvo ypač sėkmingas, jo reitingai išaugo kone dvigubai, todėl natūralu, kad serialas buvo pratęstas.

 

Aktorė Jessica Lange su serialo kūrėju.

Yra ir prastų žinių. Šiame sezone paskutinįkart pasirodys Jessica Lange. Tai tikriausiai apskritai jos paskutinis vaidmuo prieš kameras, nes aktorė ruošiasi išeiti į pensiją, bent jau taip yra kalbėjusi per interviu, tačiau galimas daiktas, kad aktoriai yra linkę nuobodžiauti ir po to jie sugrįžta į kiną.

Laukime daugiau žinių.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ponas ir ponia Smitai" / "Mr. & Mrs. Smith"

Sveiki,

Šiandien noriu labai trumpai pakomentuoti kino filmą „Ponas ir ponia Smitai“ (angl. Mr. And Mrs Smith) (2005). Tikriausiai režisierius Doug Liman dar nežinojo, kad, pakviesdamas į šį filmą filmuotis Holivudo legendas Angelina Jolie ir Brad Pitt, juos supirš ilgam ir palaimintam šeimyniniam gyvenimui – parodykit man dar nors vieną prie kito šitaip prisirišusius Holivudo mylimuosius ir dar tokią daugiavaikę šeimą!

Kalbant apie filmą, būtų galima pasakyti, kad šis Liman‘o filmas pakankamai vidutinis ir toli gražu nėra pats geriausias jo darbas. Nepaisant garsių ir puikių aktorių, filmas gana vidutiniško siužeto. Filmas primena konkurencingą, šmaikštų ir tuo pačiu žiaurų šokį. Ir lygiai tą pačią akimirką supranti, kad filmas kažkur „važiuoja pro šalį“, kadangi jis sukaltas t. y. visos jo scenos suręstos pagal tam tikrą Holivudinį modelį, todėl jis pasmerktas daugiau ar mažiau būti sėkmingu tarp pramoginio kino žiūrovų. Filmo nerekomenduočiau žiūrėti užkietėjusiems kino gurmanams, nebent būsite nusiteikę tokiam filmui, nes tas visas sustyguotas, jokių staigmenų nepateikiantis „šokis“ bus daugiau ar mažiau matytas kituose filmuose.

Kadras iš filmo "Ponas ir ponia Smitai".

Kadangi filmas pramoginis, žinoma, jis menkai ką turi bendra su realybę – jau vien koks absurdas, kad 5 ar 6 metus išgyvenę vyras ir žmona beveik nieko nežino apie vienas kito darbus. Žinoma, filme tas prasilenkimas su realybe padėjo, kaip ir truputis veiksmo greitkelyje, truputis erotikos, truputis šmaikštaus humoro ir štai – šast – turime komerciškai sėkmingą filmą! Buvau mirtinai išsiilgęs Angelinos Jolie, net širdis susileido, pamačius, kaip ji veikia veiksmo filmuose. O šiaip – didelių simpatijų šiam filmui nepajutau. Filmo pabaigoje ponas Smitas skiria savo žmonai dešimt balų už seksą, deja, to negaliu padaryti, vertindamas šį filmą.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 55/100

Kritikų vidurkis: 6.4

Jūsų Maištinga Siela