Filmas: "Amerikietiška pastoralė" / "American Pastoral"

Sveiki,

Puikiai visiems žinomo aktoriaus Ewan McGregor režisūrinis debiutas buvo sunkiasvoris „Amerikietiška pastoralė“ (angl. American Pastoral) (2016). Tiesą sakant, šią prestižinėmis premijomis įvertintą knygą bandžiau skaityti paauglystėje, kai tik ji pasirodė lietuviškai, tačiau po 80 puslapių mečiau į šoną. Galbūt šią knygą (taip lyg ir komerciškai turėtų nutikti) kokia nors leidykla prikels antram gyvenimui ir žmonės ją vėl skaitys kaip naują, bet aš praktiškai knygų po matytų ekranizacijų nebeskaitau, nes šiaip ar taip, po visko atimtas malonumas nežinoti įvykių eigos.

„Kino pavasaryje“ apie šį filmą buvo atsiliepta teigiamai tiek iš žiūrovų, tiek iš kritikų spaudoje. Tai šiek tiek keista, nes kitų šalių kritikai ganėtinai „aptrankė“ E. McGregoro debiutą, tikriausiai bandydami įžvelgti dėl garsumo kuo daugiau priekabių ir atbaidyti debiutantą nuo režisūros. „Amerikietiška pastoralė“ visais atžvilgiais papasakota itin amerikietiška maniera ir tai kažkodėl nė kiek neerzina, nes pati istorija amerikietiškos kultūros ir jų herojai paveikti amerikietiškos kultūros laikmečio, todėl ar galėjo režisierius ieškoti kokių nors beprotiškų raiškos būdų, kaip tai darė, pvz., kitas režisuojantis aktorius Ryan Gosling? Tikriausiai ne. Režisuoti tokį prestižinį kūrinį buvo tikras iššūkis, su kuriuo E. McGregoras susidorojo itin gerai, turint galvoje, kad jis dar atliko ir pagrindinį vaidmenį. Filme švysteli kažkaip į sudėtingus kino paribius atsitraukusi ir lyg iš naujo žiūrovą norinti užkariauti tamsiais vaidmenimis Dakota Fanning bei jau nebesenstanti Jennifer Connelly.

Pati filmo medžiaga intriguoja nuo pat pradžių. Gana tradicine holivudine maniera pasakojama krikščionės ir žydo santuoka, kuri pasmerkta žlugti dėl dukters maištininkės. Jeigu reiktų trumpai: tai filmas apie vaikus teroristus ir tėvus, kurie turi atpirkti vaikų kaltes. Medžiaga gan nelengva, esama nemažai istorinių Amerikai ir pasauliui svarbių momentų, besikurianti ir nuolat evoliucionuojanti amerikietiškoji kultūra, žmonių teisės, revoliucija, Vietnamo karas ir čia pat... tyli šeimos drama su puikiai žinomais aktoriais. Patiko man filmo visuma, švariai atidirbti kadrai, emocionalūs tėvų vaidmenys, tiesiog net keista, kad toks darbas iš kai kurių kritikų sulaukė tiek daug pastabų. Mano kuklia nuomone, filmas pernelyg nuvertintas (kaip ir kažkada su geru Madonnos filmu). Rekomenduočiau labiau kino gurmanams ir „Kino pavasario“ žiūrovams, kurie mėgsta emocionalias ir efektingas „sūnaus palaidūno“ efekto atomazgas.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 43/100

IMDb: 6.1

Nuoroda į "Kino pavasarį": ČIA.

Jūsų Maištinga Siela

Prasidėjo Maištingos Sielos "Kino pavasaris 2017" maratonas!

Sveiki,

Atėjo pavasaris ir atėjo naujas „Kino pavasaris“, kurio devizas „Nauji vėjai“ jau išklijuoti po visą miestą ir skelbia ateiti. Ar daug yra pamatyti šiame festivalyje dešimt kino filmų? Kitiems gal ne, aišku, kas turi laiko ir nereikia derinti su šeima, darbu ir taip toliau, gali būti ramūs tiek pasirinkdami filmus, tiek juose „gyvendami“. 

Visgi pernykštė patirtis įrodė, kad ne taip lengva pamatyti ir tuos dešimt filmų, reikia ruoštis kelionei per miestą, mąstyti, kaip grįši vėlai į namus, kaip pasiruoši, kaip atsirinksi tuos filmus iš likusių kitų, ar skaitysi recenzijas, filmų aprašus, ar kliausiesi jau žinomais režisieriais, o gal tiesiog dursi su pirštu į pirmą pasitaikiusį? Iš tikrųjų visame tame yra varginantis ir kartu labai malonus maratonas, kuris dabar tęsis dvi savaites. Kiekvieną pamatytą juostą stengsiuosi, kaip jau įprasta, pakomentuoti „Maištingos sielos“ saite.

Būtų malonu perskaityti komentarų skiltyse ir Jūsų nuomonę apie matytus filmus šiųmetėj programoje.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Garsiau už bombas" / "Louder Than Bombs"

Sveiki,

Vedamas puikaus Isabelle Huppert pasirodymo filme „Ji“, nusprendžiau pažiūrėti ir kitus šios aktorės darbus. Filmas „Garsiau už bombas“ (angl. Louder Than Bombs) (2015) buvo pasiteiktas dvejopai: vieni kritikai filmą gyrė, kai kurie peikė, žiūrovai taip pat pasidalijo į nuomonių stovyklas. Ar verta žiūrėti šeimos dramą, kurioje laisvamaniški santykiai, meilužiai, veržimasis į mirtį, tėvų ir vaikų santykiai? Be jokios abejonės, filmo scenarijus vykęs, tačiau gali pristigti originalumo ir naujų vėjų, įžvalgų jau ne kartą „rimtame kine“ narpliojamoms problemoms.

Iš esmės filmo trūkumai yra netgi keli. Visų pirma pasakojama istorija jau kažkur matyta ir pasakojimo maniera (iš praeities į praeitį ir atvirkščiai) niekuo nebenustebins netgi visai neišrankų kino žiūrovą. Filmas primena jau toje pačioje „Scanoramoje“ pristatytoje dramoje „Tūkstantį kartų labanakt“, kurioje Juliette Binoche veržisi su fotoaparatu į teroristines šalis fotografuoti karštų įvykių. Šįkart puikią prancūzų aktorę keičia kita pritrenkianti prancūzų aktorė Isabelle Huppert, kuri atlieka analogišką vaidmenį, tik šįkart filme skiriama daugiau dėmesio nevaldomos moters aistros būti pavojuje padariniams – du be motinos likę sūnūs kenčia įvairiai: vienam nesiseka santuoka ir jis bėga nuo atsakomybės; jaunėlis turi elgesio sutrikimų ir yra užsidaręs... Daugybę stigmatizuotų problemų, kuriems įtakos turėjo motinos mirtis ir jos šventumo mito griovimas, kitaip sakant, išsivadavimas nuo įvykių prisirišimo. 

Mėgstu tokias dramas, tačiau kuo daugiau tokių matau, tuo pretenzingiau imi vertinti ir ieškoti panašumų, priekabių, originalumo trūkumų... Ir visų šių minusų galima surasti ir aptikti filme „Garsiau už bombas“, kurioje turėjo sproginėti vyrukų gyvenimai, tačiau viskas tapo tylia drama, su miglota atomazga, kuri pernelyg biblijiškai „išsirišo“, netgi pernelyg paprastai, nes problemos išdėstytos gerai ir stipriai surėdyta struktūra. Iš esmės filmas geras, gerai žinomi aktoriai, atpažįstamos temos ir skausmai, tačiau jau praėjo kuris laikas nuo šio filmo, bet kažkodėl atslūgus viskam, filmą kažin kokiu įsimenamu nepavadinčiau... Bet kartą pamatyti siūlyčiau.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela