Siūlau susipažinti su
knygomis iš knygos „1001 knyga, kurią
privalai perskaityti per savo gyvenimą“. Didžiulį leidinį išleido „Naujoji
Rosma“ 2007 metais. Jau praėjo dešimt metų, tačiau šis puikus knygų gidas vis
dar tarnauja kaip puiki literatūros enciklopedija. Niekada nesižavėjau tokiais
leidiniais, tačiau šis man išties patiko. Dalijuosi keletą įdomesnių puslapių iš
šios su savo skaitytojais.
P. S. Paspauskite ant
paveikslėlio ir jis išdidės.
Apie antrąjį šių metų „Eurovizijos“
finalą neturėčiau absoliučiai ką kalbėti, kadangi nepagavau nė vieno muzikinio
kūrinio, kurį „paimčiau“ iškart besąlygiškai į savo klausomų kūrinių sąrašą,
nors laidos komentatoriai tvirtino, kad šis pusfinalis kur kas stipresnis už
praėjusį.
Kitą vertus, dar sykį
bežiūrint pasirodymų įrašus, gali šmėkštelėti, kad mano puikiosios ausytės
kažką praklausė ir neatkreipė dėmesį į kokį nors šedevrą (kas mažai tikėtina). Ir
pirmasis dalykas – baltarusų pasirodymas nutraukė ištisą nesėkmių seriją, nes
jau buvo galima sakyti, kad šiai šaliai šis konkursas tikros kapinės, bet tik
ne šįkart, country stiliaus daina
pristatoma tarsi kaimo Jurgio ir Onutės susitikimas ant vandens liepto ir
pradėjo kažką rujodami baubti, dar įpinami pasakų motyvai, tačiau kūrinys
siaubingas, pirdolinčiau juos lauk.
Bulgarijos atstovas,
kuris pasirodė prieš lietuvius, parodė gana madingą numerį, kuris nepaliko
abejingo daug ką. Ir iškart atlikėjas įsivėlė į skandalą dėl Krymo ir
tikriausiai bus ukrainiečių pasiųstas už konkurso borto (bent jau to daug
Kijevo gyventojų norėtų). Pats pasirodymas manęs nesužavėjo ir daina ne ta,
kurios norėčiau klausytis, tačiau tenka pripažinti, kad tai vienas geresnių šio
vakaro pasirodymų.
Štai kroatas,
dainuojantis dviem rakursais (klasikiniu ir ale popsą) daugiau man kėlė juoką
ir tie ale suderinti stiliai ir dainavimo manieros taip patiko kai kam, kad
nubalsavo jį į finalą, o aš, tiesą sakant, jam net „Eurovizijoje“ nebūčiau
leidęs lipti ant scenos, nes klausėsi neskaniai, o žiūrėjosi juokingai, tarsi
silkė su braškių padažu. Štai besišypsantis austras, pasėdėjęs ant metalinio
mėnulio, labiau priminė Justin Timberlake karjeros pradžioje, pats žiauriai mielas, tačiau vėlgi kūrinys ne
tas, kurio norėtųsi klausytis.
Tikriausiai norvegas ir
buvo šio vakaro vinis – nei paklykavimų, nei efektų, tiesiog viskas modernu,
madinga, šiuolaikiška ir gal dėl to pirmu taikiniu į finalą. Aišku, galima
kabinėtis prie skrybėlės ir daug kitų dalykų, tačiau kūrinys išties geras. Štai
vengrų čigonai iš pradžių visai nepatiko, išskyrus tos čigonės šokį su skara,
bet įtariu, kad etniniai motyvai vis dar egzotika ir įdomu patiems
suvienodėjusiems europiečiams, nes kitokio paaiškinimo, kodėl šis kūrinys
nukeliavo į finalą (dėl repo intarpo?) neturiu. Nors iš jo ilgesingo „ooooo“
galima sukalti šokių muzikos remiksinį šlagerį.
Geltonos suknelės
savininkė iš Šveicarijos atliko beveik beyoncišką
kūrinį, tik buvo žiauriai statiška, todėl šiek tiek nuobodi. Daina paklausoma
ir tikiu, kad atrastų savo klausytoją. Iš esmės tai ne pats prasčiausias
kūrinys, bet tas, kuris, sakyčiau, užpildo tarpą tarp neklausomų nesąmonių ir
labai gerų kūrinių. Estai beveik visada nusiunčia superinius kūrinius ir tiesiog galima juos kasmet rinkti ir
kolekcionuoti, jie saviti ir įdomūs, tačiau šiųmetis duetas lyg ir norėjo
atkartoti prieš dvejus metus patirtą duetų sėkmę, tačiau kūrinys nebuvo toks
geras, kokio buvo galima tikėtis, tačiau klausytis tikrai galima, ko nepasakysi
apie keistą vaikino žvilgsnį pasirodymo metu, nes atrodo šaržiškai neskanu ir
persistengta demonstruojant charizmą, kurio jis neturi.
Vaikišku balseliu
dainuojantis atstovas iš Airijos man asmeniškai patiko – lyg Mažasis princas,
tačiau oro balionas kažkoks pernelyg pigus pasirodymui. Europai jo kūrinys
tikriausiai nepatiko, nes jis nepraėjo į finalą. Iš esmės būčiau jį siuntęs į
finalą dėl gaivaus ir kitokio muzikinio oro gurkšnio. Štai apie Danijos
atstovę, kuri pateko į finalą, sunku ką ir pasakyti, nes pusę dainos
pradiskutavau dėl jos priekinių dantų tarpo ir bandžiau prisiminti visus
atlikėjus, kurie turi tokį tarpą, o tai rodiklis, kad kūrinys absoliučiai
nykus, o balsas, bent jau man, nemalonus ausiai, skamba gal ir gerai, tačiau jis
sunkiai iškniauktas ir nėra lengvumo, kurio norėtųsi. Todėl vis dar į finalą
siųsčiau airių Mažąjį princą.
Nyderlandų trijulė, kuri
priminė mūsų lietuvaites „Queen of Roses“ visgi patiko Europai ir jos pateko į
finalą. Pasirodymas tvarkingas, vis galvojau, kodėl jos ne vienodai
apsirengusios, viena su kelnėmis, kita su didžiule iškirpte ir t. t. Bet tai ne
uniformų karai, tačiau kūrinys, tiesą sakant, nekabina, primena animacinio
filmo užpildymą, o tokie kūriniai man niekada iš miuziklo nepatiko.
Paskutinis pasirodęs
Izraelio atlikėjas norėjo pademonstruoti beribį pasitikėjimą savimi ir derintis
prie kūrinio, tačiau kažkodėl man padvelkė vidiniu narcizmu, o vokalas gal ir
geras, tačiau vėl suskambo man neskaniai, pernelyg sunkiai kietai ir trūko
tiesiog lengvumo, lyg liežuvis būtų kalamas ant priekalo, tai nesutrukdė jam
praeiti į finalą. Ar nebus čia kalti seilę varvinę gėjai? Kaip visada.
San Marino duetas su
blizgiais treningais iš turgaus bandė užvesti pigia ir jau bent penkiolika metų
atgyvenusia dainos aranžuote, kuri turėjo dvelkti laisve, ritmu ir gera
nuotaika. Tiesą sakant, žiūrint į juos ir dvelkė, tačiau kas beklauso tokių
kūrinių? Visumoje atrodo viskas pigiai ir visiškai nenuostabu, kad San Marinas
ir vėl liko prie suskilusios geldos. Kadangi šioje šalyje daug dainuojančių
nėra, atlikėja galės kitąmet atvažiuoti penktą kartą ir atvežti, pvz., jau
kabaretinį ar operinį kūrinį, kol atspės konkurso receptą. Štai Rumunija
receptą tai surado, nes pateikusi keistų stilių plakinį pateikė crazy kūrinį, kuris gal ir keistai
skamba mano ausims, bet nesistebiu jų sėkme ir patekimu į finalą. Ir tebūnie,
nes labai derinasi prie eklektiškųjų vengrų.
Maltos dainininkės balsas
labai gražus ir apskritai malonu klausytis. Tai viena iš tų atlikėjų, kuriai
nereikia vaidinti perdėtos divos, ji tokia yra ir viskas, bet kalbant apie patį
kūrinį – taip, jis gražus, dievaži, galima klausytis savo malonumui, tačiau jos
nepatikimas į finalą, manau, susijęs su tuo, kad Malta neturi stiprių ją
palaikančių kaimynų, todėl ji privalo kaskart atsiųsti pritrenkiančiai gerus
kūrinius, kad patektų į finalą, kaip tai padarė pernai. Pirmoji pasirodžiusi
Serbijos atstovė labiau priminė kojas šiltnamyje, nes agro plėvele aptvertos
kojos atrodė juokingai, dar juokingiau ant grindų besivoliojantis šokėjas, o
daina? Nuo tokios dainos norisi jau perjungti kanalą, jau geriau Serbija grįžtų
prie etninių savo šalies kūrinių, nes lygiuotis su tokiais kūriniais į pop
Vakarų kultūrą gėda pelėda.
Na, ir mūsiškiai. Savo nuomonės
nekeisiu – mūsų kūrinys patiko dar atrankos metu, tačiau galbūt tas atlikėjos
unikalumas gerokai kontekste aptirpo, kaip tai nutiko ir Latvijos atstovei.
Tina Turner primenantis Vikos vokalas išties labai patinka, nors didžiojoje
scenoje, pripažinsiu, pirmoji dainos pusė nesuskambėjo taip tvirtai, kaip per
mūsų atrankas. Kai kas kaltina techninius dalykus, bet manau, kad tai buvo
tiesiog atlikėjos jaudulys. Nepatekimas į finalą irgi nestebina, nes
lažybininkai ją grūdo į topo galą, tačiau skųstis neturėtume, nes per
paskutinius 10 metų į finalus patekdavome išties nemažai. Pailsėkime ir tiesiog
pasimėgaukime kūriniu.
Ar dar bereikia
apibendrinimo? Pernykštė „Eurovizija“ man patiko labiau, kadangi buvo man
labiau priimtesnių kūrinių, kuriuos galiu pasiklausyti ir šiandien. Šiemet tokių
dainų nėra daug. Pastebėjau vieną tendenciją – daug žanrinių kokteilių, kurie neretai
(bent jau man) nepatinka ir atrodo neskaniai.
Patikęs airis:
Daug sukritikavau vengrų
dainą, tačiau kažkuo ji man ir patiko:
Šįkart šios dienos dainos
rubrikoje svečiuojasi norvegė Maria
Haukaas Mittet (Storeng) (g. 1979) su gal ne vienam lietuviui žinoma daina „Hold
on be Strong“, kuri 2008 metais „Eurovizijos“ finale užėmė penktąją
vietą. Atlikėja iki 11 metų augo Norvegijos provincijoje ir tik persikėlus į
sostinę Oslą dėl puikių muzikinių duomenų pradėjo savo muzikinę karjerą. 2005
metais atlikėja išleido savo debiutinį albumą, tačiau tik 2008 metais sulaukė
šalies ir tarptautinio pripažinimo su antruoju albumu, kuris vadinasi lygiai
taip pat kaip ir šis singlas,
Dainą atlikėjai sukūrė
jaunesnė kolegė Mira Craig, kuri dar kartu įrašė duetu dainų albumui. Numeris
vienas šalyje tapusi daina tapo klausoma ir aplinkinių Skandinavijos šalių.
Lengvo turinio daina lyg ir primintų septinto dešimtmečio balades, muzikos
pagrindą sudaro pianinas, truputis džiazo ritmo, truputis bliuzo užuominų,
tačiau labiausiai daina įsimenama dėl puikios melodingos aranžuotės ir lengvai
perteikiamo ilgesingo teksto. Man kažkada ši daina paliko itin gerą įspūdį ir
atmetus tą faktą, kad ši daina eurovizinė, ją galima klausytis visiškai ne kaip
eurovizinę. Pasiklausykime:
Gyvas pasirodymas:
Žodžiai / Lyrics
Hold on be Strong
Love can be hard sometimes
Yes, it can catch you off guard like bad crimes
Yes, it can make you depressed and angry
Make you say: "Why me, why won't anybody try me?" You might be saying: "Ooh, I
don't wanna be lonely"
"Ooh, I don't wanna be by myself"
"Ooh, don't wanna be lonely"
"Why ain't anybody lovin' me?" But there's always someone out there
who'll be there for you
There is always someone out there who'll care for you
There's always someone out there who'll be true, true, true
Hold on, hold on, be strong Love can go away forever if you push
it
And you have to remember: don't rush it
If it ain't right, it is wrong
And you'll be crying: "Why me, why won't anybody try me?" You might be saying: "Ooh, I
don't wanna be lonely"
"Ooh, I don't wanna be by myself"
"Ooh, don't wanna be lonely, oh no no"
"Why ain't anybody lovin' me?" Now, but there's always someone out
there who'll be there for you
And there's always someone out there who'll care for you
There's always someone out there who'll be true, true, true
Hold on, hold on, be strong And yes, there's always someone out
there who'll be there for you
And there's always someone out there who'll care for you
There's always someone out there who'll be true, true, true
Hold on, hold on, be strong Hold on, hold on, be strong
My child, hold on, hold on, be strong
