70* Festival de Cannes 2017 / Tarptautinis Kanų kino festivalis 2017

Sveiki, 

Kaip ir kasmet į Prancūzijos pietus gegužės mėnesį suskrenda ryškiausios kino žvaigždės, prasideda tikros varžybos dėl Auksinės palmės šakelės. Nors daug kas kritikuoja, kad dėl pagrindinio prizo varžosi vis tos pačios pavardės, tačiau netrūksta gero ir kokybiško kino tarp jų. Galbūt jei ne šis festivalis, mes nė neturėtume tokio kino, kokį turime šiandien. 

Šiemet Kanų kino festivalis švenčia 70 metų, todėl ant pagrindinės afišos pavaizduota aktorė Claudia Cardinale, tiesa, ši aktorė jau garbaus amžiaus ir fotografija iš gūdžių istorinių archyvų, tačiau ji labai tiko 70-osioms festivalio metinėms. Kaip visada į šį festivalį suvažiuoja daugybė garsių Holivudo ir nepriklausomo kino aktorių ir režisierių, netgi tokių, kurie nė nepasirodo tų metų kino programoje. 

Šiemet jau nusižiūrėjau bene penketą kino juostų, kurios labai mane sudomino, ypač tėvynėje ujamo rusų režisieriaus Adrejus Zviagincevas ir Sofios Coppolos naujausias darbas, kurio anonsas labai išsiskyrė nuo paskutiniųjų jos darbų ir švystelėjęs Nicole Kidman veidas vėl priminė „Kiti“ bei „Stokerio“ atmosferinį formatą, tačiau tai Sofia, viskas turėtų plaukti itin lėtais ir egzistenciškai, bet anonsas sukaltas kaip kito režisieriaus įtempto siužeto trileris.

Kol kas dalijuosi keliomis Kanų festivalio maratono nuotraukomis.

 Elle Fanning.

 Aishwaria Ray.

 Vertinimo komisija.

 Paul Dano.

 Jessica Chastain.

 Julianne Moore.

 Juliette Binoche.

 Julianne Moore ir Susan Sarandon.

 Kristen Stewart.

 Lily-Rose Depp

 Michelle Williams.

 Monica Belluci.

 Nicole Kidman.

 Rihanna.

 Robin Wright.

 Uma Thurman.

 Tilda Swinton

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tvoros" / "Fences"

Sveiki, 

Filmas „Tvoros“ (angl. Fences) (2016) toli gražu ne apie tas tvoras, kuriomis apjuosiame savo kiemus ar kalėjimus, bet apie vidines tvoras. Simbolinis filmo pavadinimas pirmiausia gimė kaip pjesė ir kas įdomiausia, aktorė Viola Davis, kuri šiame filme sukūrė jautriai įsimenamą Rauzės vaidmenį, dar 2010 metais teatro scenoje atlikusi šios veikėjos vaidmenį pelnė irgi svarų apdovanojimą. Tiesa, už šiame filme sukurtą vaidmenį aktorė pelnė „Oskarą“, o štai Denzel Washingtonas, kuris režisavo ir atliko pagrindinį vaidmenį, pelnė „Auksinį gaublį“ kaip geriausias aktorius.

Kai kalbama apie tokius aktorius, kurie pradeda režisuoti, tikriausiai ima net minkščiausias kino gurmanas tapti kiek skeptiškas, tačiau filmas puikus. Labai vykęs scenarijus kiek gal ir primena teatro pjesę dėl savo izoliuotos erdvės, nes visas veiksmas praktiškai vyksta vienos šeimos namuose arba jų kieme. Veikėjai kalbasi, sprendžia problemas, neištikimybės klausimus ir kartu žiūrovui papasakoja ne tik sudėtingą emocinį ir psichinį žmonių istoriją, bet ir nemenkai apie juodaodžių laikmečio tendencijas. Filmas kiek primintų dešimto dešimtmečio mėgstamą tipažą – pasakojama kiek herojiškai jautriai tarsi „Forestas Gampas“ ar „Žalioji mylia“, tačiau jaudina ne simboliai ir lėto gyvenimo tėkmės vaizdavimas, kiek aštrūs tėvo ir sūnaus bendravimo ir auklėjimo peripetijos, vyro ir žmonos intymus gyvenimas, gaubiamas kultūrinio penkto-šešto dešimtmečio amerikietiškos kasdienybės konteksto.

Filmas jautrus, puikūs dialogai, apie kartų nesusikalbėjimą, apie tėvų ir vaikų santykius, bet vienas stipriausių dalykų – pritrenkiantis Denzelio ir Violos aktorių duetas, kurie temperamentingai, bet neperspaustai atskleidė giluminius ir esminius veikėjų dramatizmo slėpinius. Išties filmas įtraukiantis ir patiks rimtesnio kino žiūrovams.

Mano įvertinimas: 9/100

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: dvyliktokų valstybinis anglų kalbos egzaminas (įspūdžiai ir komentarai)

 

 

Sveiki, 

Šiandien dažnas abiturientas laikė vieną populiariausių brandos egzaminų – anglų kalbą. Taip keistai nutiko, kad man teko pabūti egzaminų metu ir iš vidaus stebėti, kaip viskas vyksta. Tuo pačiu prisiminiau savo užsienių kalbos egzaminą. Ir tikrai, visi vaikinai tuokart buvome pasitempę, kai kurie pirko netgi kostiumus, iš vakaro lyginome baltinius, ryte, dar prieš išeidami į egzaminą, vaškavome išeiginius batus, kad viskas būtų idealu. Merginos irgi – balta palaidinė, dailūs bateliai... Ne taip ir seniai visa tai buvo, tikrai. O šiandien?

O šiandien, kiek mačiau, abiturientai rinkosi abejingai. Dažnas vėluodamas. Vienas vaikinas atėjo su baseino šliurėmis, dėvėtais šortais, tarp storos piniginės įspraustas cigarečių pakelis ir automobilio rakteliai. Kiti ne ką geriau – tarsi jau būtų „nusiperdę“ trisdešimtmečiai, kurie tarp darbų užbėgo susitvarkyti egzamininių reikalų. Žiovulys, rankų rąžymasis, nagų lakavimas tušinuku toli gražu nepriminė mano dar nesenų laikų, kai iš tikrųjų egzamine jautėmės kaip egzamine. 

Pasaulis keičiasi. Žmonės laisvėja, tai, aišku, yra gerai, bet tikriausiai senstu, bet žiūriu į naujuosius pasaulio valdytojus ir galvoju, kad jie daug ko netenka, bet reikia manyti, kad tik mūsų ankštos kultūrinės formos, kuri visada suteikdavo emocinio pasitempimo prieš save ir kitus.

Jūsų Maištinga Siela