Filmas: "Ką aš padariau, kad to nusipelniau?" / "¿Qué he hecho yo para merecer esto?"

Sveiki,

Dar vienas ispano režisieriaus Pedro Almodovaro nematytas senesnis filmas „Ką aš padariau, kad to nusipelniau? (ispan. Que he hecho yo para merecer esto?) (1984), kuris pasakoja apie buities užgožtą moterį, kuri vartoja įvairius psichotropinius vaistus, kad atlaikytų nuolat nepatenkintus namiškius. Pagrindinį vaidmenį sukuria P. Almodovaro vadinama mūza Carmen Maura, pasirodžiusi daugelyje jo filmų.

Iš tikrųjų filmas neprilygsta geriausiai režisieriaus komedijai „Moterys ties narvų krizės riba“ (1988), tačiau vis tiek smagu griūti iš juoko, kurio nesistengiama dozuoti. Iš tikrųjų tai filmas, kuris atitinka ankstyvojo Pedro Almodovaro stilistiką – daug sveiko juodojo humoro ir erotikos. Nors kur kas labiau jis man įdomesnis kaip aštrių dramų kūrėjas, bet ir jo komedijos lygiai tokios pat savitos, spalvingos. Šiame filme režisierius naudoja įvairius savitus simbolius, kaip antai driežas ir neatrodo, kad šeimos nariams nors kiek rūpėtų moralė, priešingai – veikėjai tiesiog gyvena moralės dugne – kaimynė prostitutė, dvylikametis sūnus atiduodamas pedofilui dantistui, vagiama iš turčių ir t. t. Vienintelis dalykas, kas rūpima, yra vargšės motinos buities vergės problema, ji irgi nori ir privalo atsipalaiduoti, o to negalėdama padaryti, ji tiesiog palūžta. Tada įvyksta almodovariškas efektas – būtinai koks nors nesąmoningas kriminalinis įvykis, kuris pamasinamas absurdiškomis kičinėmis ir klišinėmis aplinkybėmis.

Visgi tai yra komedija, ar tai būtų kriminalas, ar pasityčiojimas iš perdėtų moralinių nuostatų. Yra tikrai nemažai vykusių juokelių, kokių tikrai nepamatysi ir neišgirsi amerikietiškose komedijose, pavyzdžiui: „Dieve, tu man taip primeni savo mirusį tėvą, – sako senoji motina savo sūnui, – kai nusiauni batus ir po kambarį pasklinda tokia pati kojų smarvė, kad net nebelieka kuo kvėpuoti.“ Kaip visada P. Almodovaro kine centre esti moterys, charakteringos, netgi šiek tiek apstatytos klišėmis, kurios padeda sukurti dar labiau įsimintinesnius ekspresyvius vaidmenis.

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Metų laikai" / "Iklimler" / "Climates"

Sveiki,

Vienas žymiausių ir labiausiai pripažintų turkų režisierių Nuri Bilge Ceylan‘as vis dar po šio Kino pavasario ir jo pribloškiamai filosofinio realistinio filmo „Laukinė kriaušė“, kuris man niekaip neišeina iš atminties, paskatino pažiūrėti dar nematytus jo darbus. Šįkart vieną senesnių jo darbų pavadinimu „Metų laikai“ (turk. Iklimler) (2006), kuris pasakoja apie vienišą vyrą, kuris niekaip neįstengia sukurti šeimos, todėl blaškosi tarp moterų. Jo blaškymąsi emocionaliai iliustruoja besikeičiantys metų laikai ir skirtingos meilės paieškos scenos.

Prisipažinsiu, kad buvau nusiteikęs išties daug prastesniam N. B. Ceylano filmui nei „Laukinė kriaušė“ ar Auksine palmes šakele pelniusiam „Žiemos miegas“ (2014) ar tas pats „Trys beždžionės“ (2008) irgi kadaise matytas per Kino pavasario festivalį. Ypač mėgstu filosofines gelmes siekiančius filmus, kurie nepraranda realizmo pasakojimo plotmės, kur iš veikėjų veiksmų ir veido krūpčiojimų galima pasidaryti atskiras potekstes... Taigi panašaus braižo tikėjausi ir iš „Metų laikų“. Tiesą sakant, tą ir gavau, tačiau šiame filme režisierius dar nėra savo didžiausios kūrybinės galios zenite, atrodo, kiek plokštesnis. Ypač užsižaidžia simboliais ir ištęstais liūdnais filmo pradžios kadrais, kada griūvančių santykių apsuptyje porelė klajoja po griuvėsius... Netgi pamaniau, kad vėlei žiūriu labai panašią Angelina Jolie ir Brad Pitt filmo „Prie jūros“ versiją ir vėlei teks iškęsti tas tylias santykių erozijos pauzes. Bet po 15 minučių kankynės pamažu ima ryškėti senojo gerojo Ceylano režisūros kontūrai. Beje režisierius pats šiame filme atlieka pagrindinį vaidmenį kartu su žmona.

Už ką mėgstu filmą „Metų laikai“? Už tą nepakartojamai menišką ir įtampos kupiną sekso sceną, kai vyras grįžta pas buvusią meilužę ir bando ją pašerti riešutais, o viskas baigiasi žvėrišku seksu ant grindų, kur nesuprasi, ar tai toks aistros protrūkis, ar jau prievartos aktas... Tokia galinga toji scena leido man prisiminti David Lyncho filmą „Blue Velvet“ (1986), kuriame pro durų plyšį su vienu iš veikėjų taip pat stebime keistą sadistinių pakraipų sekso sceną... Visa kita „Metų laikuose“ truputį blyšku. Pagrindinis klausimas: ko reikia tam vyrui? Ko jis tose moteryse tikisi? Seksualinių motyvų? Gavęs sekso, jis vėl lekia pas kitą ir taip kaip voverė viename rate. Tačiau akivaizdu, kad už trumpalaikio pasitenkinimo esti kažin kokia kita prasmė, kurią nori atskleisti Ceylanas. Ir tą prasmę, manau, kiekvienas žiūrovas susikurs pats.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Apkaltintas žmogžudyste" / "Making a Murderer" (2 sezonas / season 2)

Sveiki, skaitytojai,

Paskutiniu metu beveik nebežiūriu serialų. Ne dėl to, kad jais nusivilčiau, bet tiesiog šiam žanrui reikia begalės laiko, tačiau šio dokumentinio serialo tiesiog negalėjau praleisti. Amerikiečių serialas „Apkaltintas žmogžudyste“ (angl. Making a Murderer) po kelerių metų pertraukos sulaukė tęsinio.

Tiesą sakant, sunku patikėti, kad tai dokumentinis serialas, nes po serialo peržiūros, atrodo, kad realių žmonių tragedija tiesiog tapo vaidybinio serialo išraiška. Neįtikėtinai geras serialas, parodantis Amerikos, kuri toli gražu nėra svajonių šalis, sudėtingos ir smarkiai korumpuotos teisėtvarkos užkulisius. Istorijos centre – amerikietis Steven Avery, kuris antrąkart nuteistas neteisingai už žmogžudystę, tačiau advokatai negali jo ištraukti iš sudėtingos teisėsaugos gniaužtų. Tai serialas, kuris parodo ne tik supuvusios sistemos veikimą, bet pasakoja ir asmeninę žmogaus tragediją, ypač Steveno jau senų ir vos judėti galinčių tėvų istoriją.

Jau nebekalbėsiu apie šios sveiku protu nesuvokiamos bylos beprasmybę, nes apie ją viskas pasakoma pirmajame sezone, kurioje Stevenas antrąkart nuteisiamas ilgiems dešimtmečiams už tai, ko nepadarė. Kai atrodė, kad jau nieko nebegali padaryti, šiame sezone Stevenui pradeda atstovauti itin JAV garsi advokatė Kathleen Zellner, kuri suteikia naujų vilčių ir šansų Stevenui. Itin aštria nuovoka ir analitiniu mąstymu pasižyminti nusikaltimų tyrėja iš naujo tiria bylos aplinkybes ir randa daugybę teisminių procesų pažeidimų, naujų bylos įkalčių, kurie paneigia Steveno bausmę ir atrodo, kad net ieškovas Ken Kratz tuoj pridės į kelnes ir vis labiau gelbėdamas savo kailį, neria į viešumą ir parašo apie Steveną knygą ir pristato jį kaip seksualinį maniaką. Žodžiu, istorija purvina be pabaigos...

Jeigu primojo sezono paskutiniojoje serijoje žiūrovui permetama liūdna žinutė, kad nieko iš bylos nebeįmanoma išpešti, tai šiame sezone K. Zellner taip nuodugniai ištiria kiekvieną detalę, kad serialas tampa atskira detektyvinį filmą primanančia istorija. Tai puiki galimybė pamatyti, kaip nesurežisuotai iš tikrųjų dirba tikri nusikaltimų tyrėjai ir, žinoma, serialo kūrėjams vėlei pavyko įpilti nemažai žibalo į ugnį, kadangi su kiekviena serija sklinda ta žinutė, kad visas tas Steveno gyvenimas yra vienas didelis nelaimingo žmogaus, atsidūrusio netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku, tragedija. Ir dar baisiau – atsiranda skeptikų ir „heiterių“, kurie smerkia ir iš tikrųjų jį laiko žmogžudžiu, kai tikrasis nusikaltėlis – jį teoriškai jau šiame sezone išnarplioja K. Zellner, tačiau jos tikslas nesuversti įkalčius naujam žmogui, bet įtikinti teisėjus, jog Stevenas iš tikrųjų nekaltas.

Kai atrodo, kad jau viskas ranka pasiekiama, Valstijos teismas atmeta naują bylos nagrinėjimą ir šitaip sezonas su daugybe naujos atrastos medžiagos užšaldomas ir atidedamas. K. Zellner rašo apeliaciją ir ruošiasi naujam raundui – tuo maždaug ir baigiasi sezonas. Aišku, šalia nuolat pasakojama ir Steveno sūnėno Brendano suėmimo tragedija, kurio byloje kovoja kita advokatė su savo komanda – tai irgi tragedija be pabaigos... 2019 metais, jau pasirodžius antrajam šio serialo sezonui, buvo paskelbta, kad teismas imsis iš naujo nagrinėti Steveno bylą. Ar bus trečiasis sezonas? Galimas daiktas, nes tai viena įdomiausių bylų, kokių man yra tekę apskritai žiūrėti. Serialą rekomenduoju apskritai, kas domisi sistemomis, detektyvinėmis istorijomis, žmonių teisėmis... Žinokite, yra tikrai ką pamatyti ir apmąstyti.

Antrojo sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Asmik Grigorian apie baimę

Sveiki,

Tikriausiai jau visi per įvairius žiniasklaidos kanalus girdėjote apie operos solistės Asmik Grigorian tarptautinę sėkmę. Šiemet ji pripažinta geriausia operos atlikėja pasaulyje. Man visada patiko taip, kaip ji kalba, jos laikysena ir bendravimo etika.

Sakoma, prastas tas atlikėjas, kuris nesijaudina. Žinoma, posakis iš klišių pasaulio, tačiau Asmik Grigorian taip pat nesvetimas jaudulys ir baimė prieš pasirodymą. Šioji citata tik įrodo, kad peržengiant savo baimes ir įvertinant tose stresinėse situacijose savo galimybes, įmanoma tapti... pačiu geriausiu savo srityje. Taigi.

Jūsų Maištinga Siela

Sostų karai (Game of Thrones): S08E03 emocijos po aštunto sezono trečiosios serijos

Sveiki,

Vakar, ko gero, pamačiau geriausią „Sostų karų“ seriją – ilgą karo simfoniją su preliudija, ilga įtampos kova, kulminacija ir, žinoma, pabaiga. Tiesą sakant, po serijos kiek liko keistas jausmas. Žiūrint atrodė, kad scenarijaus autoriai ir kūrėjai tiesiog naikina tai, ką taip ilgai žiūrėjome, puoselėjome, matėme juos augančius, išduodančius, pasitikinčius ir visiškai sugniuždytus, o dabar jie, personažai, kovoja drauge ir vienas po kito miršta kaip su koja permynus persirpusias vynuoges tirštame kubile... Apokalipsinė simfonija.

Žinoma, kiek staigi ir netikėta serijos pabaiga vėl diktuoja naują eigą ir ritmą. Net nebandau įsivaizduoti, kiek šioji didelius lūkesčius pateisinusi serija kainavo kūrėjams. Ir kiek kantrybės bei strateginių sprendimų reikėjo jai sukurti. Bet kokiu atveju, buvo verta vien dėl tų emocijų žiūrėti visą serialą, nors jis dar net nesibaigė, tačiau po vakarykštės batalinės serijos apima jausmas, kad viskas jau tikrai ir baigėsi – mirtis su baltaisiais klajūnais pasibaigė, beliko tik kaip per akciją „Darom“ susišluoti šiukšleles ir pasiimti Geležinį sostą, susitvarkyti likusių gyvųjų meilės santykius. Bijau, kad likusios serijos nebebus tokios jau įdomios, bet žiūrėti tikriausiai vis tiek verta.

Jūsų Maištinga Siela

Zvaigznes Grāmatnīca knygynas Rygoje: Kokias knygas skaito latviai? (Kādas grāmatas lasa latvieši?)

Sveiki,

Patinka man užsienyje užeiti į bet kokį knygyną ir pasidairyti, ką kiti šiuo metu skaito. Dažniausiai komerciniuose knygynuose – kaip ir čia, užlėkiau Rygos centre esančiame „Zvaigzdes gramatnica“ – pasižiūrėti, ką, pavyzdžiui, dabar skaito broliukai.

Tendencijos panašios kaip ir Lenkijoje, kaip ir Skandinavijoje – pačios naujausios verstinės knygos ant populiariausių stendų. Kai ką mes, lietuviai, jau seniai išsivertę, o pas latvius tai dar kaip šviežia naujiena. Kai ką latviai turi išsivertę, o mūsų vertėjai dar tik ruošia leidinį.

Prie naujienų priskiriama ir Ruta Sepetys „Tarp pilkų debesų“ vertimas su specialiu filmo plakato viršeliu. Tiesa, nežinau, ar tai debiutinis vertimas, ar perleistas pateikimas.

Žvelgiant į šio knygyno topus – vyrauja vaikiškos knygelės, populiarioji literatūra ir netikėtai į topą, kaip ir pas mus, įkritusi Sapiens serijos knyga. Regis, tendencijos tos pačios – veikia kokybė ir vardas. Pirmoje vietoje – suomių rašytojas naujausias Nele Noihausa romanas. Šios autorės knygos pakankamai populiarios ir pas mus. Keletas latvių rašytojų knygų su specifine pakraipa, kaip antai leidinys apie teatrą... Visai tikiu, kad užlėkus į dar vieną knygyną, tendencija visgi bus labai panaši.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Benas grįžo į namus" / "Ben Is Back"

Sveiki,

Yra keletas priežasčių, dėl ko labai laukiau šio Peter Hedges režisuoto „Benas grįžo“, o kai kur verčiama „Benas grįžo į namus“ (angl. Ben is Back) (2018) filmo. Visų pirma dėl aktorių, ypač dėl jaunosios kartos Lucas Hedges, kuris, mano akimis, iš jaunosios puikiosios kartos aktorių kartu su Timothee Chalamet „rauna“ puikiausius ir sudėtingiausius vaidmenis, kurie visi daugiau ar mažiau verti dėmesio. Kita priežastis – filmo tematika: apie nuo narkotikų priklausomą jaunuolį, kuris grįžo gerokai per anksti per Kalėdas... Na, ir paskutinė priežastis – Julia Roberts, kuri paskutiniu metu nebevengia sudėtingų dramatinių vaidmenų, todėl kur kas įdomiau į ją žiūrėti nei, tarkim, dešimtajame dešimtmetyje.

Iš tikrųjų filmas stipriai lyginamas su Timothee Chalmeto panašios tematikos filme, rodytame per Kino pavasarį „Gražus sūnus“, kuriame pasakojama apie tėvo atsidavimą, bandant suvokti savo sūnaus priklausomybes. Iškart galiu pasakyti, kad „Benas grįžo į namus“ yra paveikesnis ir stipresnis, ir įtaigesnis filmas. Pats režisierius, kaip teigia filmo paantraštės, yra išgyvenęs panašią jaunystės dramą, o jo sūnus jaunasis aktorius Lucas Hedges atliko iš esmės jo paties jaunystės prototipinį vaidmenį. Dažnai ten, kur į kino projektus įsisuka šeimos dinastija, rezultatas būna gana neblogas (pvz., broliai/seserys Wachovskiai, broliai Coenai ir t. t.), tad ir šis filmas mane emociškai absoliučiai pateisino.

Visų pirma svarus motinos J. Roberts atliktas vaidmuo. Toks „prielipinis“ ir perdėtos meilės moters vaidmuo išties stiprus, paveikus ir stipriai motyvuotas. Priešingai nei „Gražus sūnus“, kuriame stigo iš esmės ir emocinės įtampos, ir problemos aštrumo, nors galbūt jį kas laikys kiek subtilesniu. Nuostabus ir Lucas Hedges pasirodymas, kuris santūriai atlaikė didžiulį emocinį krūvį. Apskritai sakant, filmo stiprioji pusė yra aktoriai ir jų sukurti vaidmenys. Nepasakyčiau, kad kliuvo scenarijus, jis pakankamai išplėtotas, kiek gyvenimiškas, suderintas ir su tam tikrais holivudiniais stiliaus niuansais, tačiau dėl to juosta nesuplokštėja. Sėkmės filmu garantu laikau visgi pagrindinio vaidmens evoliuciją t. y. perteiktas pastangas pasikeisti ir nors filmas su šiokiu tokiu happy and, visgi kirbėjo nuojauta, kad Benas iš tikrųjų pasikeis, o kad jis pasikeis – aš patikėjau, vadinasi, filmui pavyko padaryti gan gerą ir subtilų manevrą be didesnių siužetinių triukų. Iš tikrųjų puiki gyvenimiška ribinių situacijų istorija apie troškimą pasikeisti ties beprotiška palūžimo riba.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela