Šios dienos daina: Miley Cyrus - Mother's Daughter [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Dar vienas naujas šios vasaros hitas iš nepailstančiosios Miley Cyrus būsimojo jau septintojo naujo albumo kūrinys „Mother‘s Daughter“. Prieštaringai vertinama atlikėja kaip visada moka pritraukti žiniasklaidos dėmesį, tad ir jos naujasis kūrinys susilaukė daug dėmesio, nes pakankamai erotiškai gašliame vaizdo klipe nusifilmavo ir tikroji M. Cyrus motina.

Kaip visada esu tikras, kad šioji daina ne visiems patiks. Kuo ji man pačiam patinka? Tikriausiai dėl lengvo pasiilgto dešimto dešimtmečio skambesio suderinamumo su šiuolaikinės pop muzikos ritmais. Atrodo, šiuo kūriniu atlikėja kažin kur toli nenueina ir palyginus su kai kuriais kitais M. Cyrus amžiaus atlikėjais, kurie bando daryti muzikoje nuolatinį progresą, šioji atlikėja trumpam stabteli ir derina tai, kas sena ir tai, kas nauja. Nesu tikras, ar man šis vaizdo klipas patinka, bet pati daina labai greitai tampa sava.

Kol kas naujausias singlas populiariausias Kinijoje, kur pasiekė ketvirtą Kinijos Billboard poziciją. JAV kol kas daina pasitikta „drungnai“ ir pataikė į 54 poziciją, Britanijoje 31, Latvijoje 8.  

Žodžiai / Lyrics

Miley Cyrus - "Mother's Daughter"

Hallelujah, I'm a freak, I'm a freak
Hallelujah, every day of the week
I'm a do ya, like I want ya
I'm an Nile crocodile, a piranha

Oh my God, she got the power
Oh look at her, she got the power

Don't fuck with my freedom
I came up to get me some
I'm nasty, I'm evil
Must be something in the water
Or that I'm my mother's daughter
Don't fuck with my freedom
I came up to get me some
I'm nasty, I'm evil
Must be something in the water
Or that I'm my mother's daughter

So back up, back up, back up, back up, boy, ooh
Back up, back up, back up, back up, boy, ooh hey

Hallelujah, I'm a witch, I'm a witch
Hallelujah, swish, swish
I'm a three point shooter
I blow through ya
Like a hot wind out in the bayou, yeah

Oh my God, she got the power
Whoa look at her, she got the power

Don't fuck with my freedom
I came up to get me some
I'm nasty, I'm evil
Must be something in the water
Or that I'm my mother's daughter
Don't fuck with my freedom
I came up to get me some
I'm nasty, I'm evil
Must be something in the water
Or that I'm my mother's daughter

So back up, back up, back up, back up, boy, ooh
Back up, back up, back up, back up, boy, ooh
Back up, back up, back up, back up, boy, ooh
Back up, back up, back up, back up, boy, ooh

My mama always told me that I'd make it
That I'd make it, so I made it
I put my back into it, my heart in it
So I did it, yeah I did it
My mama always told me that I'd make it
That I'd make it, so I made it
I put my back into it, my heart in it
So I did it, yeah I did it

Don't fuck with my freedom
I came up to get me some
I'm nasty, I'm evil
Must be something in the water
Or that I'm my mother's daughter
Don't fuck with my freedom
Oh my God, oh my God
Don't fuck with my freedom
Oh my God, oh my God
Don't fuck with my freedom
Oh my God, oh my God
Don't fuck with my freedom
Oh my God, oh my God

Swish swish, motherfucker

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Billie Eilish - Bad Guy [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Kai tik prasideda vasaros sezonas, visada perklausau populiariausių dainų topus (kad neatsilikčiau nuo pasaulio) ir kartais tarp visų tų vienodų ritmų, stilių ir balsų tembrų randasi vienas kitas perliukas ar bent jau įdomesnis atlikėjas. Nežinau, ar atlikėją Billie Eilish būtų galima pavadinti perliuku, tačiau, kad ji fenomenaliai įdomi, tikriausiai daugelis sutiksite. Jos vienas iš paskutiniųjų hitų „Bad Guy“ tapo pasauliniu hitu ir dabar „supasi“ dažno topo viršūnėje.

Atlikėjai šiuo metu viso labo 17 metų, ji gimė Los Angele 2001 metais ir išgarsėjo su debiutiniu singlu „Ocean Eyes“. Per pastaruosius metus sukūrė ne vieną pasaulinio lygio singlą ir vaizdo klipą, ir tikriausiai tai šiemet didžiausią karjerą padariusi jaunosios kartos atlikėja, pasižyminti savitu keistumu ir hipnotizuojančiu ritmu.

Daina „Bad guy“ tapo dar viena sėkme ir vien Australijoje jau turi 3 platininius sertifikatus. Itin daina tapo populiari Britanijoje, kurioje parduota daugiau 600 tūkstančių kopijų. Aš tikriausiai kaip ir daugelis skeptikų pirmąkart išgirdęs šią dainą pagalvojau: na va, dar viena bebalsė keistuolė, kurią prastūmė turtuolių rinkos agentais ir ją mėgsta vien už tai, kad ji keista. Bet... Geriau pasiklausykite patys:

Žodžiai / Lyrics

Billie Eilish – Bad Guy

White shirt now red, my bloody nose
Sleeping, you're on your tippy toes
Creeping around like no one knows
Think you're so criminal

Bruises on both my knees for you
Don't say thank you or please, I do
what I want when I'm wanting to
My soul? So cynical

So you're a tough guy
Like-it-really-rough guy
Just-can't-get-enough guy
Chest-always-so-puffed guy
I'm that bad type
Make-your-mama-sad type
Make-your-girlfriend-mad type
Might-seduce-your-dad type
I'm the bad guy, duh

I'm the bad guy

I like it when you take control
Even if you know that you don't
Own me, I'll let you play the role
I'll be your animal

My mommy likes to sing along
With me but she won't sing this song
If she reads all the lyrics
She'll pity the men I know

So you're a tough guy
Like-it-really-rough guy
Just-can't-get-enough guy
Chest-always-so-puffed guy
I'm that bad type
Make-your-mama-sad type
Make-your-girlfriend-mad type
Might-seduce-your-dad type
I'm the bad guy, duh

I'm the bad guy, duh

I'm only good at being bad
Bad

I like when you get mad
I guess I'm pretty glad
That you're alone
You said she's scared of me?
I mean
I don't see what she sees
But maybe it's 'cause I'm wearing your cologne

I'm a bad guy
I'm, I'm a bad guy
Bad guy, bad guy
I'm a bad guy

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos kalendorius: prisiekė pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas

Sveiki,

Šią liepos 10 dieną 1991 metais Rusijoje įvyko svarbus įvykis, pakeitęs iš esmės Rusijos veidą pasaulyje. Pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas prisiekė prieš liaudį ir tapo pirmuoju demokratinės-autonominės Rusijos prezidentu. Buvęs Maskvos miesto meru jis pasitraukė iš Komunistų partijos. Po M. Gorbačiovo paskelbimo apie Sovietų Sąjungos griūtį, B. Jelcinas tapo vienu įtakingiausiu žmonių pasaulyje.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: Frida Kahlo (Frida Kalo) 1919 metais

Sveiki,

Manau, kad meksikiečių dailininkė Frida Kahlo (1907-1954) yra viena labiausiai mistifikuojamų moterų asmenybių XX amžiuje. Ji didelis įkvėpimas, o jos gyvenimas jau seniai tapo pavyzdžiu bei filmu... Dar prieš visas vedybas, prieš visą nelaimingą autoavariją, visas dažų paletes, suluošinimą, politinius įsitikinimus matome Frida Kahlo šioje fotografijoje dar net ne paauglę, dar visai vaiką. Vis dar negaliu atsistebėti sustingusios fotografijos galia, gebėjimą išsaugoti momentą prieš visus įvykius, kurie pakeičia žmogų visiems laikams.

Jūsų Maištinga Siela   

Knyga: Olga Tokarczuk "Bėgūnai"

Olga Tokarczuk. „Bėgūnai“ – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 – 394 p.

Sveiki, skaitytojai,

Dar tik pernai džiaugėmės Man Booker Internetional laureate, mūsų kaimynų lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk (g. 1962) sėkmė, šiemet jau turime laureatės romaną Bėgūnai (lenk. Bieguni) lietuviškai. Originalo kalba Lenkijoje šis kūrinys pasirodė 2007 metais, bet reikėjo kiek daugiau nei 10 metų, kad kūrinys būtų išties pastebėtas pasaulio skaitytojų. Pati autorė sako, kad Bėgūnus ji buvo beveik pamiršusi, gyvena naujais kūriniais ir literatūriniais sumanymais, todėl šios knygos sėkmę vertina kaip antrą romano atgimimą. Lenkijoje ji šiuo metu perleista, o ir angliškai ji jau sulaukė ne vienos leidimo versijos. Lietuviai turėjo keletą jos romanų išsivertę, bet tai buvo, mano supratimu, mažai pastebimi kūriniai, kurių nebeįmanoma rasti (nebent bibliotekose), tad tai dar vienas šansas leidykloms, kurios siekia kokybiškos literatūros, perleisti rimtą ir garsią autorę, kuri yra šiuo metu „ant bangos“. Kaip žinia, kitąmet turėtų pasirodyti ir kitas Olgos Tokarczuk romanas Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus, kuris netikėti vėlei pateko į trumpąjį Man Booker Internationl 2019 sąrašą.

Bėgūnai tikriausiai tapo geidžiamiausiu šios vasaros sezono skaitomu kūriniu, nes ne paslaptis, kad ypač seku Man Booker‘ių laureatus, kuriuos paskutiniuoju metu lietuvių leidyklos itin verčia į lietuvių kalbą. Džiaugiuosi, kad ne vien laimėtojus, bet ir autorius iš šių apdovanojimų trumpųjų ir ilgųjų sąrašų (dabar leidykla Sofoklis netrukus pristatys Amos Oz romaną Judas, kuris buvo šiems apdovanojimams nominuotas 2017 m.).

Na, tenka pripažinti, kad palyginus su 2017 metų laimėtoju David Grossman Užeina kartą arklys į barą romaną su O. Tokarczuk 2018 metais – romanai nesulyginami nei literatūrinėmis užmačiomis, nei paties kūrinio polėkiu. Kur kas man artimesnis Bėgūnams variantas būtų tar šiemet Baltų lankų leidyklos išleistas prancūzų rašytojo Mathias Enard romanas Kompasas (tikrai net ne visiems skaitytojams gurmanams lengvai perskaitomas!), kuris beje buvo 2017 metų trumpajame The Man Booker Ineternational sąraše, tačiau tuokart laurai visgi atiteko D. Grossmano romanui.

Bėgūnui – tai chaotiškos, dinamiškos struktūros pasakojimas, sudurstytas iš skirtingų siužetinių linijų, kurios dažnai neturi užuomazgos ir neturi pabaigos, tačiau akylesniam skaitytojui tai nesudaro jokios problemos. Jau teko skaityti kai kurių lietuvių atsiliepimus, kad romanas pernelyg padrikas, neva neturi apskritai siužeto... Bėgūnai turi kur kas daugiau nei siužetą – tai literatūrinė idėja apčiuopti dvasinę veiksmų būseną, paties žmogaus judėjimo dvasinėje, mentalinėje ir fizinėje plotmėje būseną ir siekia išsiaiškinti judėjimo prasmę praeityje, dabartyje ir ateityje. Kaip pati autorė viename interviu sakė, kad chronologinis siužetas tokiai minčiai išreikšti netiko, dėl jai teko rinktis dėlioti istorijų koliažą. Ir iš tikrųjų knygoje pilna įvairių pasakotojų (moterų, vyrų, neapibrėžtų nei lytimi, nei amžiumi, kaimo jurgių ir absoliučiai moksliniu stiliumi pasakojimų).

Tekstas nuolat keičiasi, siužetinė linija nutrūksta ir ji gali „išnirti“ po 100 puslapių pasakojimų ir toliau tęsti nutrūkusią istorijos grandį. Daugiabalsinis pasakotojų gorgoniškumas įprasmina paties romano sumanymą. Anotacijoje minima sentikių sekta, kuri visą gyvenimą keliavo ir judėjo vien tam, kad blogis, velnias, šėtonas jų nepagautų (aliuzija ir į tokias kaip čigonų ir žydų tautas). Vienoje iš knygos pasakojimų atkarpų jauna moteris, auginanti neįgalų vaiką, pabėga viską palikusi į šalčiu sukaustytą miestą ir susipažįsta su kuoktelėjusia bename, kuri tiki, kad blogis tyko visur, todėl privalu visada judėti. Gal kiek netikėta sužinoti apie tokią sektą, religijos nešėjus, kurie buvo šalia Lietuvos, kur kas lengviau patikėti vienuoliais Indijoje, kurie visą gyvenimą praleidžia ant kojų, todėl jų sąnariai sutinę ir primena dramblio kojas. Šitokiu būdu vienuoliai maną, kad išlaiko pastovų ryšį su žeme ir savo dvasia...

Olga Tokarczuk

Tačiau knyga ne apie religiją, bet apskritai apie judėjimą. Knygoje išplėtojama keletą ryškesnių ir įdomesnių siužetinių linijų, kurios žanriniu požiūriu primena apsakymus t. y. saloje žmoną ir vaiką pametęs vyrukas, kuris žino, kad niekada jų neras, tačiau nepasiduoda ir toliau jos ieško;  XVII-XVIII amžių sandūroje atsiradusi žmogaus organų ir gyvūnų konservavimo viskyje, formaldehide manija, kur profesorius Filipas netekęs kojos ją užkonservuoja stiklainyje ir tai tampa jo filosofiniu prakeiksmu – turime tyrinėti savo skausmą (p. 181); šiuolaikinis donžuanas ir senųjų preparatų kolekcionierius, kuris nuvykta pas našlę ir vos neužmezga erotinio romano, kad gautų buvusio jos vyro tyrimo laboratorijos reikmenis ir užrašus... Tų įdomių siužetinių pasakojimų linijų yra ir daugiau, tarp jų įsiterpia trumpi trūkinėjantys ir tarp atskirų pasakojimų dalių kaip jungtys, esančios filosofinės pasakojimų dalys, pavyzdžiui, kelionių psichologijos naratyvas, kuriame stengiamasi oro uoste vykdyti paskaitą ir apibendrinti žmogaus aistrą kelionėms.

Jeigu reiktų išskirti kokią nors liniją, tikriausiai paveikiausia buvo tos istorinės gelmės pasakojimai apie preparatus ir žmonių iškamšas, kurios bendroje romano idėjos sąrangoje tik iš pradžių atrodo, kad brėžia neapčiuopiamą idėją tėkmėje tapti amžinu. Tai šėtoniška ir užginta žmonėms, nes pats judėjimas yra procesas, žmogaus prigimties esminis komponentas. Žmogaus kūnas tampa atskiru Žemės gaubliu, tyrinėjimo ir patyrimo pasauliu.

Romane bandoma fiziniu būdu aprėpti pasaulį, pasakojimai nuolat keičia savo geografinį tašką: veiksmas vyksta salose, Lenkijoje, Amsterdame, Australijoje ir t. t. Atrodo, kad ne tik ši geografinė plokštuma yra svarbi, bet ir istorinis gylis. Siužetai nusidriekia seniai į praeitį, daro esmines žmogaus suvokimus apie gyvenimą, laiką ir mirtį, todėl knyga atrodo išgaubta tiek geografinės plokštumos, tiek diachroninio laiko ir vėlgi tai pasitarnauja ne vien bendrai knygos energetikai ar paikam norui sudaryti sudėtingo romano įspūdį, bet ir paaiškinti žmonijos esmę, kartais metafiziškai tik nujaučiant, kartais moksliškai konstatuojant: „...žiūrėti į žmones kaip į linijas, plokštumas ir geometrinius kūnus (p. 183).“ Sunku nusakyti paliktą literatūrinį skonį, potyrį, kurį sukelia šio romano nepastovi minties gravitacija, ji tiesiog išsilydo į bendrą prasmių katilą, kuriame atsiranda per laiką, erdvę, kūną ir žemę keliaujančių žmonių visuma, kurį kažin kokiais biologiniais ir fizikiniais dėsniais bandoma perteikti nepaaiškinamus žmogaus evoliucinius procesus.

Autorė šmaikščiai ir lengvai užbaigia romaną mintimi, kad esame tie, kurie vienas kitą užrašome, o tai reiškia iš esmės ne patį užrašymą, bet požiūrių ir variantų gausybę, kurioje mūsų suvokimas apie save pasimeta, todėl kelionėje ieškodami savęs iš tikrųjų ieškome naujo kitame žmoguje nepatirto savo paties atspindžio, naujo varianto, kuris apie mus pačius praneštų ir patvirtintų, ką ir taip iš esmės seniai žinojom esant. Manau, visos knygos esmė būtų ne tiek ir filosofinė, kiek išreikštu dvasiniu tame gyvenimo ir laiko judėjime suvokimu, tokiu paprastu ir kukliu, bet reikalaujančiu nesuvokiamai daug laiko ir energijos, kad jis būtų patyrimiškai suvoktas: „...kaip teikia kelionių psichologija, yra dar trečias etapas – vainikuojantis, svarbiausias, tai etapas, kuris yra galutinis tikslas, – kur bekeliautume, visuomet keliaujame jo link. „Nesvarbu, kur esu“, man tas pats, kur esu. Esu (p. 380)“.

Bėgūnai, dabar net neabejoju, bus viena svarbiausių šiemet perskaitytų knygų, kuri kaip ir M. Enard Kompasas turi neapibrėžtumo, dvasinio polėkio veržtis į plačius pasaulio horizontus, mėgautis kelionėmis, judėjimu ir suteikti visam tam procesui filosofinį ir dvasinį matmenį. Intelektualiai švytinti ir paveiki knyga gali atrodyti kaip jūra be krantų, neapibrėžta savo siužetiniuose parametruose, bet ar reikia apibrėžti ir užbaigti tai, ką šiaip turi nuveikti skaitytojo sąmonė? Bėgūnai – knyga, kuri peržengia iš esmės net geros literatūros rėmus ir palieka techniškai sudėtingą, nepagaunamą ir iki galo nesudurstytą literatūrinį nuotykį, kuris garantuoja kur kas daugiau nei geros beletristinės knygos įspūdį; tokia knyga palieka dreifuojantį dvasinį potyrį, kad iš tikrųjų gyvenai ir pažinai tas istorijas ir staiga likai tų nestabilių kelionių prasmės esminiu suvokėju.

Jūsų Maištinga Siela   

Filmas: "Pono Lazaresku mirtis" / "Moartea domnului Lãzãrescu" / "The Death of Mister Lazarescu"

Sveiki,

Rumunų režisierius Cristi Puiu tikriausiai yra vienas iš tų režisierių, kuris iš žiūrovų pareikalaus didžiausios kantrybės žiūrint jo kino juostas. Prieš kelerius metus matytas jo filmas „Sieranevada“ (2016) mane absoliučiai pribloškė savo natūralizmu ir kompozicija, kad ilgą laiką tausojau nematytą dar vieną jo darbą „Pono Lazaresku mirtis“ (romun. Moartea domnului Lazarescu) (2005), kuris iš esmės pratęsė tą gerą režisieriaus manierą vilkinti įvykius taip gyvenimiškai absurdiškai, kad nesižavėti tikriausiai kino gurmanui neįmanoma. Jeigu „Sieranavadoje“ visa šeima beveik tris valandas vis ruošiasi šventinei vakarienei ir niekaip negali visi susėsti, tai šiame filme 63 metų senukas bando patekti pas daktarus, tačiau kyla daugybė nenumatytų aplinkybių, kurios trukdo gauti reikiamą pagalbą.

Filmas iš tikrųjų priminė mano paties kelionę į ligoninę vežant senelį. Pažįstamos būsenos, tačiau tokio absurdo, su kokiu susiduria Lazaresku, neteko susidurti. Iš tikrųjų filmas sukaltas realistiniu pagrindu, tačiau jame formuojamas humoras toks gyvas, nedirbtinis, toks, kokį kartais patiriame ir regime savo pačių gyvenime. Pustrečios valandos trunkantis tąsymasis po ligonines mums tampa tikra kantrybės ir juoko pramoga, o senukui mirties priežastimi, ką ir sufleruoja pats filmo pavadinimas.

Kas labiausiai stebina šiame filme? Režisieriaus galia ilgais kadrais kurti realistinio tipažo scenas, išlaikant bendrą atmosferą, neslopinant tirštos dinamikos, taiklių gyvenimiškų dialogų. Žinoma, čia esama daug gerų temų, kurias taip retai regime kine: senatvės, nereikalingumo, alkoholizmo ir sveikatos sistemos apkrovimo, žmogiškumo stygiaus... Kai kurie kadrai, kai medikai puola senukui aiškinti, kad jis pats kaltas dėl savo alkoholizmo, užuot jam pagelbėję, tampa kai kada ir mūsų lietuvių daktarų parodijomis. Sunku pasakyti, ar kalti žmonės, ar perkrautos ligoninės, ar žmogiškumo stygius – iš filmo šviečiasi, kad viskas viename, bet nepaprastai įdomu tose sultyse kartu su operatoriumi dalyvauti kaip papildomam įvykių dalyviui ir tapti viso to nesutramdomo cirko liudininku.

Vienas svarbiausių ir žmogiškiausių veikėjų – greitosios pagalbos medikė, kuri per tris ligonines visą naktį bando pristatyti Lazaresku. Netgi daktarų ambicijos ir arogancija pagal medikų reitingą leidžia laisvai susidoroti tiek su ja, tiek su Lazaresku. Kai kada filmas išties tiek vizualiai, tiek problematiškai priminė man tokias TV laidas kaip „TV pagalba“, „24 valandos“ ar net „Farai“, tačiau priešingai nei mūsų „realistiškose“ laidose, šiuo filmu režisieriui svarbu atskleisti ne sensaciją, bet gėdingai sukirmijusią žmogiškumo stygių ir esminius sisteminius sveikatos prieigos trūkumus. Filmas išties panardinantis į atskirą vakuumą, kuriame nustebsite sutikę jei ne save pačius, tai bent kaimynus ar tolimus giminaičius.

P. S. Filmą lietuviškais titrais, tačiau kiek prastoka kokybe galite susirasti filmai.in.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 86/100

IMDb:8/10

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos kalendorius: Įvyko Rosvelo ateivių katastrofa (Roswell UFO)

Sveiki,

1947 metais liepos 7 d. įvyko vienas mistiškiausių susidūrimų su NSO ir ateiviais žmonijos istorijoje. Nors tokių susidūrimų būta daug ir apie juos prirašyta daug knygų, sukurta filmų ir dokumentikos, tačiau Rosvelo (Roswell) miestelio, esančio JAV Naujojoje Meksikoje, įvykiai tikriausiai yra patys garsiausi ir labiausiai aptarinėjami. Visų pirma tai lėmė vietos gyventojų liudijimai, nutekinti kadrai ir nuotraukos, kuriuos vėliau vyriausybė bandė sumenkinti, sakydama, kad tai falsifikatas.

Iš NSO sudužusios lėkštės vietos greitai buvo pašalinti žmonės, jiems uždrausta ne tik ten būti, bet ir kalbėti apie matytus vaizdus, tačiau kalbos nenustoja sklisti net iš pačių darbuotojų, slaptųjų oro pajėgų atstovų, kurie darbavosi tose vietovėse. Rosvelo įvykiai amžiams pakeitė požiūrį į ateivius ir NSO, kad vyriausybė norėdama nutildyti visuomenę, ėmė finansuoti filmus ir serialus ateivių tema, kad viskas atrodytų tik fantazija, kurią lengva sukurti kameros, kostiumų ir aktorių pagalba.

Jūsų Maištinga Siela