Filmas: "Trūkstama grandis" / "Missing Link"

Sveiki,

Dar vienas animacinis filmas visai šeimai „Trūkstama grandis“ (angl. Missing Link) (2019) pasakoja XIX amžių, mokslininkų ir tyrėjų revoliucionierių epochą, atmosferiškoje istorijoje bandoma išskleisti darvinišką istoriją apie aptiktą naują su žmogumi susietą didžiapėdžių rūšį. Dėmesio centre – egocentriškas ir ambicingas tyrėjas, kuris įsivelia į lažybas ir atvykęs į JAV be vargo sutinka vieną tokį didžiapėdį...

Tai tikrai nėra šių metų animacinis hitas. Esama iš tikrųjų labai žavių momentų, kuriuos mėgstu ir vaidybiniuose filmuose t. y. laikmečio epochos atributai, tiriamoji medžiaga, atradimai, mistiniai dalykai kaip antai Šambala, net filmo pradžioje rodomas Nesės pabaisos aptikimas ežere. Taip, tai atmosferiškai supažindinama su tos Viktorijos epochos mokslininkų aplinka, kurią jaunasis žiūrovas nesunkiai mokykloje gali susieti su pamokų medžiaga ir išplėsti bei įtvirtinti žinias, bet visumoje vis tiek veikia ne simboliai, bet nuotykių vyksmas, kuris tikriausiai ir tampa pažeidžiamiausia ir nuobodžiausia šio filmo dalimi. Viskas kine jau išbandyta, nuotykiai, meilės duetas, tykantys pavojai ir kiti niuansai nebejaudina, trūksta įmantresnių siužetinių vingių, gilesnės istorijos plėtotės...

Pavyzdžiui, filme „Koko“ viskas dar suveikia, tirštas meksikietiškos kultūros pertepimas per nuotykius patiriančius veikėjus dar jaudina, o „Trūkstamojoje grandyje“, atrodo, viskas daugiau ar mažiau praplaukia paviršutiniškai ir nebepalieka savito, įdomaus ir įvairesnių interpretacijos galimybių paliekančio animacinio filmo. Manau, niekas nesupyks, jeigu pasakysiu, jog pramogai šis filmas tinka, bet nieko neprarasite jo ir nepamatę.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

9 priežastis, dėl ko verta gyventi: "Pasiduodu ir laimiu" mąstymo praktika

Sveiki,

Šį rytą tarsi vėl grįžau prie to, ką buvau užmiršęs, kai paskendau savose kasdieninėse iliuzijose. Kaskart atsidūręs aklavietėje, suprantu, kad esminis mano problemų stimuliatorius yra sukurta tapatybė, žmogus, kuris turi vardą, pavardę, darbą, šeimą... Kai suvokiu, jog viskas yra nesvarbu, paleidžiu bet kokį įsitikinimą, kad esu labai svarbus, susireikšminęs, kad esu šioji tapatybė, tada atsitinka kažkas panašaus į savęs išplėtimą, pasidavimo laimėjimą. Staiga pakyla vidinė motyvacija, vidinė vibracija ir vėlei supranti, kad prie visko, prie ko esi prisirišęs tėra tik tam tikrų primestų ir sureikšmintų, įtikėtų vertybinių sistemų nasrai, perdėtos atsakomybės ir perfekcionizmo spąstai.

Aišku, galima dejuoti: kaip čia dabar žmogui niekas neberūpi, o kaip šeima, kaip vaikai, kas bus, jeigu ant visko nusispjausi. Sakau, nereikia nusispjauti, tereikia priimti viską taip, kaip yra su didžiule galimybe kiekvieną akimirką keisti ir priimti taip, kaip siūlo gyvenimas. Kartais vietoj rytinės kavos galima pasidaryti mėtų arbatos ir, žiūrėk, išsimuši iš tam tikros suplanuotos sistemos. Ir tai yra nuostabu, menkniekiai yra nuostabūs, o tai, kas mūsų sukurtoms asmenybėms atrodo labai svarbu, irgi yra pakeičiama, netgi tokios neišraunamos vertybės kaip šeima. Nes... Pripažink, tu ją gali bet kada prarasti, todėl kam kabintis prie to, kas prarandama? Tai tarsi kabintis prie praradimo kančios. Tai sukurtų mūsų asmenybių tinklai, ryšiai, netgi vienas kito meilė man šįryt atrodo tik mano paties meilė. Kiek tu myli save, tiek tu išskleidi laimės ir šviesos, štai kodėl mums norisi būti prie charizmatiškų, besišypsančių ir laimingų, o ne prie depresuojančiųjų, nes tai yra meilės vibracija, o ryšiai „tu mano, o aš tavo“ tėra dar viena susitarimo iliuzija, kuri gali pasibaigti, kad ir už kampo, jeigu nors vienas šį susitarimą sugriaus. Ir kartais sugriaunama vien dėl to, kad praregėtume arba sunyktume tiek, kad galėtume praragėti. NEBESISAVINKIME.

Taigi pasiduodu ir laimiu. Pasiduotu šiai sukurtai savo tapatybei, nieko iš jos nesitikiu, nieko netrokštu ir kartu sąmoningai leidžiu jai būti, todėl... Todėl iš esmės suvokime, jausmų ir būsenų lygmenyje keičiasi kokybė, o kai kokybė pasikeičia, pasikeičia ir žmogaus likimas. Pasiduodu ir laimiu. Pasiduodu ir laimiu. Pasiduodu ir laimiu. All time.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Tones and I - Dance Monkey [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Jau kuris laikas norėjau pasidalyti su Jums šia daina, kurią nuo vasaros pradžios galėjote išgirsti (ir vis dar galite) kaip vieną iš pasaulinių hitų. Nuotaikinga daina pavadinimu „Dance Monkey“ atlieka australų atlikėja Toni Watson (g. 1993), pasivadinusi Tones and I. Šiemet pasirodė jos debiutinis albumas pavadinimu „The Kids Are Coming“, į kurį tikrai įtrauktas pastarasis hitas, kuris atlikėjai tapo raktais į muzikos populiariąsias arenas.

Jaunoji atlikėja su albumu Australijoje debiutavo trečioje vietoje. Kiti atlikėjos hitai nebuvo tokie sėkmingi, tačiau, kaip žinia, užtenka vieno itin įkyriai visur grojamo kūrinio, kad tave žinotų visas pasaulis. Panašiai ir su „Dance Monkey“, kuris praktiškai beveik visuose pasaulio muzikos topuose vienu metu pabuvojo pirmojoje pozicijoje. Vien Australijoje daina tapo penkis kartus platininiu. Daina buvo sėkminga Europoje, ypač šokių aikštelėse. Na, o aš asmeniškai apie dainą sužinojau iš pakvaišusio ir linksmo vaizdo klipo, kuriame vaizduojami mirštantys senukai, kurie susiruošė paskutiniam gyvenimo pasispardymui ir elgiasi tarsi jaunuoliai. Linksmai nuteikiantis vaizdo klipas ir dainos ritmas, manau, patiks ne vien šokių pop muzikos klausytojams.

Žodžiai / Lyrics

Tones and I – Dance Monkey

[Verse 1]

They say, "Oh my god, I see the way you shine

Take your hand, my dear, and place them both in mine"

You know you stopped me dead while I was passing by

And now I beg to see you dance just one more time

[Pre-Chorus]

Ooh, I see you, see you, see you every time

And oh my, I, I like your style

You, you make me, make me, make me wanna cry

And now I beg to see you dance just one more time

[Chorus]

So they say

Dance for me, dance for me, dance for me, oh-oh-oh

I've never seen anybody do the things you do before

They say

Move for me, move for me, move for me, ayy-ayy-ayy

And when you’re done I'll make you do it all again

[Verse 2]

I said, "Oh my god, I see you walking by

Take my hands, my dear, and look me in my eyes"

Just like a monkey, I've been dancin’ my whole life

But you just beg to see me dance just one more time

[Pre-Chorus]

Ooh, I see you, see you, see you every time

And oh my, I, I like your style

You, you make me, make me, make me wanna cry

And now I beg to see you dance just one more time

[Chorus]

So they say

Dance for me, dance for me, dance for me, oh-oh-oh

I've never seen anybody do the things you do before

They say

Move for me, move for me, move for me, ayy-ayy-ayy

And when you're done I'll make you do it all again

They say

Dance for me, dance for me, dance for me, oh-oh-oh, oh-oh, oh-oh

I've never seen anybody do the things you do before

They say

Move for me, move for me, move for me, ayy-ayy-ayy

And when you're done I'll make you do it all again

[Bridge]

Ooh, ooh, ooh, ooh, ooh

(Do it all again, do it all again, do it all again)

Oh-oh, oh-oh, oh

Ooh, ooh, ooh, ooh, ooh-ooh

(Do it all again, do it all again, do it all again)

Ooh, ah-ah, ah-ah

[Chorus]

They say

Dance for me, dance for me, dance for me, oh-oh-oh

I've never seen anybody do the things you do before

They say

Move for me, move for me, move for me, ayy-ayy-ayy

And when you’re done I’ll make you do it all again

They say

Dance for me, dance for me, dance for me, oh-oh-oh, oh-oh, oh-oh

I've never seen anybody do the things you do before

They say

Move for me, move for me, move for me, ayy-ayy-ayy

And when you’re done I'll make you do it all again

All again

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Chavela vargas - La Llorona (cover Stephanie Amaro) [žodžiai]

Sveiki,

Prieš kelerius metus „Kino pavasaryje“ rodytas dokumentinis filmas apie meksikiečių žymią atlikėją Chavela Vargas (1919-2012), kurią daugelis atsimena iš filmo „Frida“, kai ji pasirodo bare ir uždainuoja širdį veriančią dainą „La Llorona“ (liet. Verkianti moteris). Iš tikrųjų Ch. Vargas pažinojo pačią Fridą ir manoma, kad netgi labai intymiai, o pati atlikėja – tai atskiro pasakojimo vertas reikalas.

Chavela padarė žymę Meksikos folkloriniame dainavime, stilius apibūdinamas kaip rancheras, kuris pasižymi jautriu vyrams skirtu žanru, primena labiau folklorinę serenadą, kada vyras į dainą sudeda visą savo neįmanomos meilės mylimajai skausmą. Chavela mėgo vyriškas partijas, pati rengėsi neretai kaip vyras ir buvo pagarsėjusi kaip moteris, turinti daug meilužių... Daina „La Llorona“ yra folklorinė, atėjusi iš liaudies, turinti daug įvairiausių versijų, tačiau labiau dėl savo eiliavimo išpopuliarėjo 1941 metais.

Šįkart rekomenduoju ne tik pasiklausyti Chavelos Vargas dainos versijos, bet ir man labai patinkančios Stephanie Amaro, meksikiečių atlikėjos taip pat dainuojančios jau šiek tiek sumodernintą folklorinę muziką.

Stephanie Amaro versija

Žodžiai

Chavela Vargas - La Llorona

Ay de mí, Llorona

Llorona de azul celeste

Ay de mí, Llorona

Llorona de azul celeste

Y aunque la vida me cueste, Llorona

No dejaré de quererte

No dejaré de quererte

Me subí al pino más alto, Llorona

A ver si te divisaba

Me subí al pino más alto, Llorona

A ver si te divisaba

Como el pino era tierno, Llorona

Al verme llorar, lloraba

Como el pino era tierno, Llorona

Al verme llorar, lloraba

La pena y la que no es pena, Llorona

Todo es pena para mí

La pena y la que no es pena, Llorona

Todo es pena para mí

Ayer lloraba por verte, Llorona

Hoy lloro porque te vi

Ayer lloraba por verte, Llorona

Hoy lloro porque te vi

Ay de mí, Llorona, Llorona

Llorona de azul celeste

Ay de mí, Llorona, Llorona

Llorona de azul celeste

Y aunque la vida me cueste, Llorona

No dejaré de quererte

Y aunque la vida me cueste, Llorona

No dejaré de quererte

No dejaré de quererte

No dejaré de quererte

¡Ay, ay, ay!

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kontrolė" / "Kontrolieriai" / "Kontroll"

Sveiki,

Retai kada būna, kad žiūrėčiau filmą antrąkart, tačiau paskutiniuoju metu vis pagaunu save nostalgiškai mąstant apie vieną ar kitą kino juostą, kuri anuomet padarė didžiulį įspūdį. Galima sakyti, kad vengrų filmas „Kontrolė“ (kai kur verčiama kaip „Kontrolieriai“) (vengr. Kontroll) (2003), matytas kiek daugiau nei prieš 12 metų, vis grįždavo į mano vaizduotę kaip itin paveikus filmas, kuris neturi savo siužetiniais vingiais analogiškų filmų, arba man neteko nieko panašaus matyti.

Kaip dažnai būna, kada kino maniako sąmonė ir atsiminimai tampa brangesni nei tas momentas, kada vėl po daugel metų bandai patirti tą, ką anuomet patyrei – nepavyks, žinoma, bet vis tiek bandai susigrąžinti tą įspūdį. Filme pasakojama apie požeminį Budapešto metro pasaulį, kuriame galioja savitos taisyklės, o čia viena pavojingiausių profesijų yra kontrolieriaus, kuris dažnai tampa beviltiškai bejėgis prieš tą prastuomenę, kuri nesilaiko taisyklių... Ilgas ir sunkus kontrolieriaus darbas, tikrinant keleivių bilietus ir gaudant išsišokėlius zuikius, tampa ilgu mazochistinių profesiniu skausmo monologu, nors dar prieš filmą režisierius įspėjo, kad realių Budapešto kontrolierių darbo specifikos netapatintume su filmo medžiaga, kuri gerokai hiperbolizuota ir paveikta fiktyvių impulsiškų scenarijaus autoriaus vaizduotės.

Tai tamsus filmas, kuriame kaip niekada ir neišvystame natūralios dienos šviesos, tai metro pasaulis, kuris praryja žiūrovą su savo mirksinčiomis lempų šviesomis ir kitokiais gyvenimo dėsniais. Šalia nelengvo atsiskyrėlio benamio vyruko, kuris bijo grįžti į šviesos pasaulį, vyksta ne tik sadistiškai makabriškas kontrolieriaus darbas, bet ir metro prasidėję paslaptingi išpuoliai; slaptas užpuolikas nustumia po bėgiais žmones. Netrunka filmas suktis apie šiuos paslaptingus įvykius, kol galiausiai paslaptingasis žudikas priartėja prie pagrindinio veikėjo... Filme esama puikių ir melancholiškų momentų, kurie šiaip jau pakankamai dinamiškoje istorijoje, kurioje vyksta gaujų smurtas ir nelengvas požemio gyvenimas, atrodo kaip lengva poezija – meškiuku persirengusi Bela išveda galiausiai pagrindinį veikėją į šviesą, bet iki tol jam tenka įveikti žmogaus protui sunkiai suvokiamas varžybas, bėgant nelygiais metro tuneliais ir kovojant už savo gyvybę,..

Verta žiūrėti filmą vien dėl tos režisieriui pavykusios išgauti fantastiškai niūrios požemio gyvenimo atmosferos. Prieš dešimtmetį filmą prisimenu kaip itin labai rimtą ir paveikų, po kurio dar ilgai sukosi kai kurie filmo siužetai, šiandien jau matau ir vertinu filmą kiek kitaip. Visų pirma labiau į akis krito komedijos žanro elementai, kaip iš esmės režisierius hiperbolizuodamas ciniškai vertina tam tikrus metro gyvensenos elementus, žmonių bendravimą. O ir toji nekompetentinga kontrolierių gauja labiau primena infantilius paauglius nei įprastinius kontrolierius su suaugusiojo žmogaus sąmone. Žinoma, dėl to filmas tik atrodo šarmingesnis, nes puikiai regime pas psichologą atėjusius kontrolierius ir suvokiame, kodėl jie visi tokie „dundukai“, nes tai atskiras nusivylusiųjų prieglobstis, nes joks sveiko proto žmogus tikriausiai nedirbs Budapešto metro...

Prieš kelerius metus teko būti Budapešte ir keliauti metro traukiniu. Spėkit, ko pirmiausia dairiausi patekęs į tą požemio pasaulį? Taip, žinoma, filme užkonservuotų detalių. Deja, neradau.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb:7.7

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Ed Sheeran - No.6 Collaborations Project [Vinyl, 2LP] (2019)

Informacija apie albumą: Ed Sheeran - No.6 Collaborations Project [Vinyl, 2LP] (2019)

Vinilinė plokštelė: Rihanna - Talk That Talk [Vinyl, LP] (2011)

Informacija apie albumą:  Rihanna - Talk That Talk [Vinyl, LP] (2011)