Spektaklis "Mūsų klasė": informacinis bukletas apie pjesę, aktorius, kūrybinę komandą

 

Filmas: "Mišios" / "Mass"

 

Sveiki,

 

JAV aktorius Fran Kranz ėmė ir surizikavo tapdamas dar ir režisieriumi. Jo debiutinis darbas „Mišios“ (angl. Mass) (2021) jau vadinamas vienu geriausiu praėjusių metų amerikietiškų filmų debiutų. Daugelis filmą pasitiko ovacijomis, o kino kritikai negailėjo pagyrų. O kaip čia yra iš tikrųjų su šiuo filmu?

 

Istorija pasakoja apie ramiame miestelyje dviejų tėvų porų susitikimą vietos evangelikų bažnyčios patalpose. Anoniminiam terapiniam susitikimui buvo kruopščiai ruoštasi, o poroms padėjo organizacijos, kaip suprantu, specialios įmonės darbuotoja, turinti šešerių metų patirtį. Abi poros nežino savo gyvenimo vietos adresų po tragedijos, įvykusios jų vaikų vidurinėje mokykloje. Ilgai istorija į vatą žodžių nevynioja, todėl režisierius „apsižaidęs“ keliais psichologiniais veikėjams būdingais etiketo šablonais su gėlėmis, leidžia veikėjams susėsti prie bendro pokalbio stalo, kad sudėtų visus taškus ant „i“. Pasirodo, vienos poros sūnus mokykloje nušovė kitos poros sūnų, o praėjus jau daugel laiko po tragedijos, šios priešingos šeimos (viena užauginusi monstrą-pabaisą, o kita – netekusi brangiausio sūnaus gyvybės) viena kita kaltindamos ir priimdamos besiveržiantį skausmą bando empatiškai suprasti, o retkarčiais nepasiduoti, atremti, baisėtis vieni kitais.

 

Filmas kaip tie Anoniminiai alkoholikų susirinkimai, kur išsipasakojimo tiesa leidžia pamažu žiūrovui ir klausytojui susidėlioti savitą istorijos siužetą. Taip ir „Mišiose“ mes matoma tam tikrus tiksliai ir literatūriškai, dramaturgiškai sudėliotus tipinius akcentus – užuomazgą, intrigą, kulminaciją ir atomazgą – kurie sutampa su psichoterapiniais elementais – baime, neigimu, pykčiu, atleidimu ir išsilaisvinimu. Filmo idėja, žvelgiant iš režisūrinės pusės, absoliučiai nenauja. Tas pačias pokalbio ir išsiliejimo viso filmo metu, sakyčiau, labai panašiai išskleidė Roman Polanskis filme „Kivirčas“ (2011), kai dvi poros susitinka mokykloje pasikalbėti dėl mažamečių incidento mokykloje. Yra daugiau panašių filmų pagal struktūrą ir režisūrą.

 

Visgi filmas psichoterapinis, čia svarbiausia idėja yra išsikalbėjimas ir to pokalbio emocijų dinamika, kurią perteikia keturi puikiai žinomi aktoriai Jason Isaacs, Martha Plimpton, Reed Birney ir „Tarnaitės pasakojimo“ žvaigždė Ann Down. Šiame kiek teatralizuotame filme man labiausiai patiko veikėjų emocijos ir dialogai, virstantys monologais-išpažintimis. Efektinga pabaiga davė savo emocinį krūvį, nors ir bandomi tie teatriniai triukai, susieti tikrąjį atleidimą su repetuojančių choristų muzika ir perteikti dieviškumo akimirką, bet mane labiausiai sukrėtė Ann Down paskutinieji žodžiai, kuriais paneigė iki tol išsakytą besąlyginę motinišką meilę savo sūnui, kai ši norėjo, kad tai ją šimtus kartų nušautų vien tam, kad pro tą buvusį motinišką naivumo šydą pamatytų, atpažintų ir pripažintų savo sūnaus monstriškumą ir pavojingumą. Šiaip verta pamatyti bent kartą, ypač tiems, kurie augina nepakaltinamai sudėtingo elgesio vaikus, kurie nukreipia savo smurtą ne tik prieš tėvus, bet ir aplinkinius.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.7

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Kristina Sabaliauskaitė apie europietiškas vertybes ir sovietinę santvarką

 

Sveiki,

 

LRT puslapyje publikuotas interviu su rašytoja Kristina Sabaliauskaite „Sabaliauskaitė: matau labai neskanų, tiesiog prostitutišką pataikavimą reitingams, bijant nepopuliarių žodžių“ tikriausiai yra geriausia, ką šiemet perskaičiau Vasario 16-osios kontekste apie patriotizmą ir meilę savo šaliai. Ne kokie skambiai didingi ir gracingo žodžiai iš tribūnos, ne protestuotojų šūksniai. Siūlau visiems perskaityti tą interviu, persmelktą europietiškomis vertybėmis. Vis dar daug pas mus, kurie Vakarus vadina „supuvusiais“, o Briuselį lobistų ir LGBTQ propagandos karteliu. Žinoma, visa tai nesąmonė, nes viskas, kas kada gero įvyko per 30 ir daugiau metų, buvo padaryta ne tų, kurie iki šiol dūsauja, kaip gerai, kai sovietiniais laikais duodavo bent butą ir darbo vietą iki grabo lentos.

 

Jūsų Maištinga Siela

Spektaklis: "Elzės žemė" režisierius Povilas Gaidys

 Sveiki,

 

Jauna rusų dramaturgė Jaroslava Pulinovič (g. 1987) parašiusi pjesę „Elzės žemė“ tikriausiai net negalvojo, kad ją pastatys Klaipėdos dramos teatras. Istorija išties paprastutė, tarsi žiūrėtum kokį nepriklausomo kino pastatymą apie paskutinę gyvenimo meilę tarp senų žmonių. Veiksmas vyksta tolimame Sibire, jos provincijos kaime, klampioje vietovėje, kur tremtiniai jau seniai įleidę savo šaknis į vietos žemes ir net neketina niekur grįžti. Pjesės pagrindinė veikėja – 76 metų Elzė, kuri neseniai palaidojo savo vyrą, kuris visą gyvenimą, kiek tik ji pamena, ją ujo ir neparodė nė menkiausio švelnumo. Regis, Elzė tenori vieno – užtarnauto poilsio savo namuose, mėgautis pradarytu langu ir tuščiais namais, bet netrukus, prižiūrėdama savo proanūkę, ji sutinka ką tik čia sodybą nusipirkusį vienišaujantį geografijos mokytoją Vasilijų. Vasilijus nevynioja nieko į vatą ir iškart pradeda ją kalbinti ir merginti, tačiau Elzė ką tik tapusi našle neleidžia sau tokios prabangos, nors širdis ir virpa, o kojos pačios vis linksta į Vasilijaus pusę...

 

Iš tikrųjų turime Romeo ir Džuljetos istoriją. Prieš šių senų ir vienišų žmonių santykius beveik visi, kas netingi. Vietiniai gyventojai pašaipiai apkalba, o vienintelė Elzės dukra Olga, atrodo, tiesiog iš proto eina ir vadina motina išdavike, toji, kuri vos tėvui numirus jau matuojasi rožinę vestuvių suknelę.

 

Iš tikrųjų spektaklis labai nuoširdus ir žmogiškas, prisilaikantis labai paprastų kasdieniškų problemų. Ar gali visą gyvenimą žmogus nugyvenęs sudėtingą gyvenimą pagaliau būti laimingas? Ar pirmoji ir paskutinioji meilė gali būti kaip dovana ar nuopelnas už tą sunkų gyvenimo įdirbį? Ir apskritai spektaklis kelia amžiaus ir meilės saldybės požiūrio problemą jaunystės kulto ištiktoje visuomenėje. Scenografijoje vis akcentuojami guminiai botai, kuriais veikėjai atklampoja vienas pas kitą, jie rodo ne tik Sibiro atšiaurumą, bet ir gyvenimo sunkumą, permirkusią sunkią žemę, sunkų gyvenimo įdirbį ir pripratimą. Kontrastas, kai Elzė įsigyja paauksuotus batelius, viskas tampa taip trapu, kad negali nepatikėti tuo pražydusiu vyšnių sodu. Ir šiaip, spektaklis labai dvelkia rusų klasikine dramaturgija – rusas labai nori meilės ir laimės, o jos siekimo pastangos dažniausiai, kaip Čechovo dramaturgijoje, apvainikuoja dar didesnės kančios ir nusivylimas.

 

Jautrus ir paprastas spektaklis, kuris patiks seno dramos teatro sukirpimą mėgstantiems. Čia nerasite sprogimo, provokacijos ar bandymų kažin kaip aktualizuoti ir sumoderninti klasikinę istoriją. Tyrumas pasilieka tame lange, kurį Elzę leido sau atidaryti, pajusti, jog laimė čia pat pasiekiama, vos tik pradeda lyti ir ji su nepažįstamu Vasilijumi gali valgyti kaip maži vaikai po stalu saldainius ir prisiminti gyvenimą. Tačiau viskas veda, kaip jau minėjau, į rusiškos pjesių atomazgos variantą ir kaži kaip spektaklio dar pirmojoje dalyje tą pajutau. Nepaisant visko, sakyčiau, tai pats sąžiningiausias ir paprasčiausias paskutiniu metu matytas spektaklis, kuris deklaruoja labai paprastus dalykus, kalba universalia meilės, atjautos ir baime suklysti kalba.

 

Jūsų Maištinga Siela

Faktai, įdomybės, dydžiai apie žmogaus kūną, jo sandarą

 

Sveiki,

 

Šį įrašą aptikau ZEN Šiauliai facebooko puslapyje. Kadangi visi labai sparčiai dalijasi tomis įdomybėmis ir statistika apie žmogaus kūno sandarą, nusprendžiau, kad pasidalysiu ir su Jumis.

 

1: Kaulų skaičius: 206

2: Raumenų skaičius: 639

3: Inkstų skaičius : 2

4: Pieninių dantų skaičius: 20

5: Šonkaulių skaičius: 24 (12 porų)

6: Širdies kamerų skaičius: 4

7: Didžiausia arterija: Aorta

8: Normalus kraujo spaudimas: 120/80 Mmhg

9: Kraujo Ph : 7.4

10: Stuburo slankstelių skaičius: 33

11: Kaklo slankstelių skaičius: 7

12: Kaulų skaičius vidutinėje ausyje: 6

13: Kaulų skaičius priekyje: 14

14: Kaulų skaičius kaukolėje: 22

15: Kaulų skaičius krūtinėje: 25

16: Rankų kaulų skaičius: 6

17: Raumenų skaičius žmogaus rankoje: 72

18: Širdies siurblių skaičius: 2

19: Didžiausias organas: oda, sveria vidutiniskai apie 3-4 kg

20: Didžiausia liauka: kepenys

21: Didžiausia ląstelė: moterų kiaušialąstis

22: Mažiausia ląstelė: spermatozoidas

23: Mažiausias kaulas: stapes vidurinioji ausis. Kaulų skaičius ureche:3(ciocan,nicovală , vidurinė ausis)

24: Pirmas persodintas organas: inkstai

25: Vidutinis plonosios žarnos ilgis: 7 m

26: Vidutinis storosios žarnos ilgis: 1,5 m

27: Vidutinis naujagimio svoris: 3 kg

28: Širdies ritmas per minutę: 72 kartus

29: Normali kūno temperatūra: 37 C ° (98.4 f °)

30: Vidutinis kraujo tūris: nuo 4 / 5 litro

31: GYVENIMAS Raudonieji kraujo kūneliai: 120 dienų

32: GYVENIMAS Baltieji kraujo kūneliai: nuo 10 iki 15 dienų

33: Nėštumo laikotarpis: 280 dienų (40 savaičių)

34: Kaulų skaičius žmogaus kojoje: 33

35: Kaulų skaičius kiekviename rieše: 8

36: Kaulų skaičius mano rankoje: 27

37: Didžiausia endokrininė liauka: skydliaukė

38: Didžiausias limfinis organas: blužnis

39: ?

40: Didžiausias ir stipriausias kaulas: šlaunikaulis

41: Mažiausias raumuo: Stapedius (vidinė ausis)

41: Chromosomų skaičius: 46 (23 poros)

42: Naujagimio kaulų skaičius: 306

43: Kraujo klampumas: 4,5-5,5

44: Universalus donoro kraujo tipas: O

45: Universalus imtuvo kraujo tipas: AB

46: Didžiausi baltieji kraujo kūneliai: monocitas

47: Mažiausi baltieji kraujo kūneliai: limfocitas

48: Padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių skaičius vadinamas: politemija

49: Kraujo bankas organizme yra: Spleen

50: Gyvenimo upė vadinasi: Kraujas

51: Normalus cholesterolio kiekis kraujyje: 100 mg/dl

52: Skystoji kraujo dalis yra: plazma.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Yoko Ono apie buvimą savimi ir pasaulio keitimą

 Sveiki,

 

Kas tik nepažįsta garsiosios Yoko Ono (g. 1933), kuri vakar, vasario 18 dieną, atšventė 89-ąjį savo gimtadienį, tačiau tebėra tokia pat aktyvi menininkė, kokia buvo prieš 20, 40 metų ir seniau. Yoko Ono išgarsėjo pasauliniu mastu gyvendama, kurdama ir kartu protestuodama su „The Beatles“ atlikėju John Lennon (1940-1980), kurį, kaip žinia, nušovė. Menininkė, kurios veiklą sunku apibūdinti, o dainavimas panašus į nuolatinį eksperimentavimą, nusižengiant visoms vokalinėms taisyklėms. Tačiau Yoko Ono įtakinga, ji vis dar turi daugybę gerbėjų visame pasaulyje, o jos muzikos albumus kritikai įvertina puikiai. Atlikėja šiemet atvyksta į Lietuvą, o tiksliau pagal kultūrinių renginių programą „Kaunas 2022“. Belieka tik laukti ir džiaugtis, kad menininkei nepristinga sveikatos ir noro kurti bei keliauti.

 

Yoko Ono – ne standartas, tas faktas, o šios dienos citata būtent ir verčia atkreipti dėmesį, kad buvimas savimi visada keičia pasaulį, o prisitaikėliškumas visada tik suvienodina ir įrėmina tiek žmogų, tiek visuomenės procesus.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Aldona Tüür apie meilę knygos, literatūrai

 Sveiki,

 

Rašytojos ir straipsnių autorės Aldonos Tüür debiutinį romaną Kiltų nuoma ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Neseniai perskaičiau Lolijos Spurgienės su autore interviu apie naujausią romaną ir apskritai apie literatūrą. Interviu galite pasiskaityti ČIA. Nors daug gerų minčių apie kūrybą ir kitus dalykus, tikriausiai labiausiai įstrigo šis tikras knygų ir literatūros meno mylėtojos prisipažinimas apie Zadie Smith Balti dantys, knyga, kuri pas mane lentynoje stovi jau kokius penkerius metus, kai netikėtai įsigijau už kelis eurus per išpardavimą. Vis dar laukia. Vis dar laukia...

 

Jūsų Maištinga Siela