Šios dienos citata: Leonidas Donskis apie Umberto Eco asmenybę ir reikšmę Europai

 

Sveiki,

„Umberto Eco buvo tobulas įsikūnijimas erudito ir intelektualo, kuris su vienoda aistra gyvena ir praeityje, ir dabartyje – kuris besąlygiškai myli savo knygas ir istorinius siužetus, bet niekada nenusisuka nuo dabarties. Jis savo kūryboje tiesiog tobulai sutaikė aukštąją ir populiariąją kultūras, jo mintyse ir kalbose jos nesipyko – lygiai kaip internetas nekonfliktuoja su knygą. <...> Išėjus Eco, Europa prarado vieną iš didžiausiųjų savo patriotų ir Proto Respublikos piliečių. Skaitytojai neteko didžio autoriaus, kuris dalijosi su jais pasaulio ir žmogaus nepažinumo pojūčiu bei paslaptimi. Meistras nei liūdėjo dėl pasaulio kaitos, nei svaidė prakeiksmus – nebuvo kada, reikėjo stebėti ir mąstyti. Smalsiam protui nėra kada liūdėti.“ Leonidas Donskis

 

Maištinga Siela

Filmas: "Paskutinė šokėja" / "Paskutinis šou" / "The Last Showgirl"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Tų režisierių Coppolų tiek daug, kad kaskart reikia lįsti į internetą ir pasižiūrėti, kuris iš jų – senelis, vidurinioji karta ar jau anūkų kūrybinis darbas. Gia Coppola – iš šios kino režisierių itališkosios dinastijos yra trečiosios kartos jau kine sukūrusi ne vieną darbą, tačiau iš jos kraičio kol kas pamačiau tik „Paskutinė šokėja“ (kai kur verčiama „Paskutinis šou“) (angl. The Last Showgirl) (2024), kuriame kiek netikėtame amplua pagrindinį vaidmenį sukuria buvusi sekso simbolis ir aktorė Pamela Anderson.

 

Šie metai kažkokie vyresniųjų moterų aktorių sugrįžimai ir įvertinimai, matyt, eidžizmas pasiteisino ir kino industrijoje, todėl vis įdomesnių ir matomų vaidmenų sukuria vyresnės aktorės. Tiesa, sukurdavo jos ir anksčiau, tik gal ne tiek buvo iškeliamos ir įvertinamos prestižiniais įvertinimais kaip, pvz., šiemet Demi Moore. Pamela Anderson už „Paskutinę šokėją“ taip pat gavo svarių savo karjeroje kino nominacijų ir pati teigė, kad tokio rimto vaidmens laukė visą savo gyvenimą, nes iki tol ji atlikdavo arba kvailų, arba hiperseksualizuotų blondinių vaidmenis.

 

Istorija pasakojama iš Las Vegaso, nuodėmių miesto, kur dirba P. Anderson sukurta veikėja Šelė viename iš pramogų kazino imperijų, kur kas vakarą vyksta seksualūs šokio pasirodymai (kažkodėl kostiumai man priminė plunksnuotas buvusias Ryčio Cicino šokėjas). Pasaulis keičiasi ir šios klasika tapusios šokėjos tampa nebereikalingos, laikomos atgyvenomis, o jas keičia nauji savininkai ir jų norai perteikti komiškai gašlius pasirodymus, kurie neturi nieko bendra su Šelės morale. Gavusi žinią Šelė sunkiai grumiasi su tuo, kad 30 metų atidavė šiems pasirodymams, paaukojo gražiausias motinystės akimirkas, o dabar tiesiog viską teks pradėti nuo nulio, negalės pasiimti net kostiumo, kuriuos tiek metų dėvėjo pasirodymo metu.

 

Filmas gana slogus, jis apie amžizmą ir pokyčius šou versle: senos ir nebepatrauklios šokėjos virsta pigiomis kokteilių padavėjomis alkoholikėmis kaip Anetė (aktorė James Lee Curtis), nesukūrusios šeimos. Šelė sulaukia savo dukters kaltinamų už tai, kad ji paaukojo jųdviejų motinos ir dukters ryšį naktiniams pasirodymams, todėl jautriajai Šelei atrodo, kad ji darė nepakankamai. Aplinkiniai taip pat meta užuominas, kad ji paaukojo savo gyvenimą tuštiems pasirodymams, pramogų verslui užuot išties ką nors gyvenime sukūrusi teisingo ir savito. Šelė skaudžiai kremtasi ir negali priimti fakto, kad jos būvimas scenoje, kur ji tiek metų taip gerai jautėsi, iš tikrųjų buvo tuščios iliuzijos, o jos būvimas pamainomas kur kas jaunesnių šokėjų...

 

Išties Pamelai Anderson, sakyčiau, teko sudėtingas vidinių pastangų reikalaujantis vaidmuo ir, manau, jai pavyko. Jos sukurta trapioji Šelė įkūnija daugelį pramogų versle dirbančių senstelėjusių moterų sunkumus ir nelengvus pasirinkimus. Kiek žmogus yra atidavęs dėl svajonės ir kaip gyvenimas šito neįvertina? Jautriai perteiktas Šelės vaidmuo netgi jaunam žiūrovui leidžia susimąstyti, kaip veikia darbo rinka ir asmeniniai lūkesčiai. Slogi socialinė aplinka, sutrūkinėję šeiminiai ryšiai, žlunganti idilė išties supurto filme vaizduojamas moteris, bet pabaiga viltinga, nes po gyvenimiškos turbulencijos ateina reikalingi pokyčiai ir nauji suvokimai.

 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 6.5

 

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Lady Gaga – Mayhem [vinyl / 2LP] (2025)

 
Informacija apie albumą: Lady Gaga – Mayhem [vinyl / 2LP] (2025) 

Maištinga Siela

Stendas, afiša, reklama: Spektaklis „Žemaitė N. 18(0)“ (režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė – Aušra Krasauskaitė)

 

Šokio spektaklis „Žemaitė N. 18(0)“ – tai nauja nacionalinio ansamblio „Lietuva“ premjera, skirta legendinei rašytojai Žemaitei. Šis modernus šokio spektaklis siekia atskleisti ne tik Žemaitės kūrybą, bet ir jos kaip moters asmenybę, jos stiprybę, nepriklausomybę ir drąsą. Spektaklio kūrėjai modernią choreografiją harmoningai derina su etno motyvais, taip sukurdami unikalų ir įtraukiantį reginį.

Spektaklyje naudojama moderni šokio kalba, kuri leidžia naujai interpretuoti Žemaitės gyvenimo istoriją. Moderni choreografija papildoma etno motyvais, kurie suteikia spektakliui autentiškumo ir ryšio su lietuviška kultūra. Spektaklyje skamba specialiai šiam pastatymui sukurta muzika, kuri pabrėžia emocinę spektaklio atmosferą. Spektaklio scenografija ir kostiumai kuria įspūdingą vizualinį pasakojimą, padedantį giliau suvokti Žemaitės gyvenimo kontekstą.

 

Šis spektaklis – tai bandymas pažvelgti į Žemaitę iš naujos perspektyvos, atskleidžiant jos gyvenimo ir kūrybos aktualumą šiuolaikiniam žiūrovui. Spektaklis „Žemaitė N. 18(0)“ – tai ne tik šokio pasirodymas, bet ir savotiška kelionė per Žemaitės gyvenimą, kupiną meilės, drąsos ir kūrybos.

 

Maištinga Siela

Italų dienos Klaipėdoje balandžio 03-05 d. (stendas, reklama, afiša)

Balandžio 3–5 dienomis Klaipėdoje vyksiantis festivalis „Italų dienos Klaipėdoje“ žada tikrą itališkos kultūros šventę, kurioje susipins įvairūs meno žanrai ir pramogos. Šis festivalis, tarsi mažoji Italija, į Klaipėdą atneš pietų šalies dvasią, kurioje dominuos muzika, kinas, menas ir, žinoma, itališka virtuvė. Festivalio dalyviai turės galimybę išgirsti gyvą itališką muziką, kurią atliks tiek vietiniai, tiek iš Italijos atvykę atlikėjai, mėgautis itališko kino seansais, kurie atskleis šiuolaikinės Italijos kultūros ir visuomenės spalvas, taip pat dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kur bus galima išbandyti tradicinius itališkus amatus ir meną. Festivalio metu Klaipėda prisipildys itališkų skonių ir kvapų, siūlydama autentiškus itališkus patiekalus ir gėrimus. Šis festivalis – tai puiki proga ne tik susipažinti su itališka kultūra, bet ir patirti tikrą itališką „la dolce vita“ atmosferą, nepaliekant Lietuvos.

Maištinga Siela

Afiša, reklama: spektaklis "Baltaragio malūnas", Alytaus miesto teatras, režisierė Milda Emilija Mičiulytė

 

ALYTAUS MIESTO TEATRAS

„BALTARAGIO MALŪNAS“

Muzikinis spektaklis pagal Kazio Borutos romaną

 

Režisierė – Milda Emilija Mičiulytė

Kompozitorius – Martynas Bialobžeskis

Scenografas, kostiumų dailininkas – Artūras Šimonis

Režisierės asistentė – Alma Purvinytė

Choreografas – Marius Pinigis

Videoprojekcijos – Titas Jurjonas

Šviesų dailininkai – Natali Melnychuk, Vytautas Skruibys

Garso režisierius – Marius Franckevičius

 

Aktoriai: Vaidas Praspaliauskas, Lyja Maknavičiūtė, Povilas Adomaitis, Eglė Juškaitė, Jonas Gaižauskas, Andra Kavaliauskaitė, Erika Jasinskaitė-Salickienė, Ona Gudaitytė, Tomas Kunčinas, Tomas Pukys, Vincas Vaičiulis

 

Stebuklingi nutikimai, atgaivinti mitai, romantiška meilė ir nelabojo pinklės – tai klasikinė Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ istorija, pasmerkta neblėstančiam populiarumui. Lietuvių literatūros kūrinys, kuriame jungdamas romano formą ir turtingą tautosakos palikimą, rašytojas sukūrė tikrą lietuvišką epą, atgimsta Alytaus teatro scenoje muzikiniu formatu.

Muzikinis spektaklis „Baltaragio malūnas“ – amžinoji kova tarp gėrio ir blogio, apie žmogaus ir velnio grumtynes dėl savo sielos ir laimingo gyvenimo, persipinanti su romantiška Girdvainio ir Jurgos meilės istorija. Antgamtiški reiškiniai, burtai, blogio jėgos nugali trapią žmogaus prigimtį.

Šiame spektaklyje, kaip ir tautosakoje, ypatingas dėmesys skiriamas velnio personažui – regis, visas gyvenimas sukasi aplink jį. O ar kas nors pagalvojo, kodėl Pinčiukas taip elgiasi? Kokie jo elgesio motyvai? Pinčiuko personažas spektaklyje traktuojamas ne kaip priešiška ir destruktyvi jėga, ne kaip blogio įsikūnijimas, o kaip jaunas žmogus, kuris dėl savo kitoniškumo, vienišumo ar charakterio savybių yra nužmoginamas, demonizuojamas, patraukiamas į visuomenės paribį.

 

Tai žmogaus drama, kova su nelabuoju, kuri pirmiausia simbolizuoja sizifišką kovą su likimu. Juk žmogaus gyvenimą dažnai valdo nepažįstamos, svetimos, net priešiškos jėgos, kurių įveikti mirtingieji negali. Visgi net ir pralaimėdami galime išsaugoti savo žmogiškąjį orumą ir išdidžiai pasitikti likimo siunčiamus išbandymus.

 

Premjera – 2024 m. kovo 22 d.

Spektaklio trukmė 2 val. (be pertraukos)

Durys atidaromos 1 val. iki renginio pradžios

Vaikai nemokamai neįleidžiami

Šios dienos citata: režisierė Saulė Bliuvaitė apie paauglystę, priėmimą ir atskirtį

 

Filmo „Akiplėša“ režisierė tai sako viename iš savo interviu, publikuotame Bernardina.lt Argi kartais ne viskas, ko mes trokštame, yra priėmimas, nepaisant netgi ideologijos, kuria netikime, bet tikime ryšiais ir bendryste?

„Kalbant apie paauglystę, labai sunku tiems, kurie yra vieniši, neturi draugų, todėl vienas didžiausių tikslų – būti ko nors dalimi. Kartais to nori taip stipriai, kad nebesvarbu, ar tai pavojinga, žalinga draugija, bent jau esi priimtas. Nebuvo taip, kad pagrindinė veikėja Marija labai svajojo būti modeliu, ji tiesiog norėjo susirasti draugų. Tokiais atvejais žmonės dažnai patenka į ekstremumus. Pasižiūrėjęs į tam tikras politines organizacijas ir paklausęs, kaip žmonės kalba, supranti, kad jie nebūtinai tiki ta ideologija, jie tiesiog jaučiasi priimti. Tas pat ir su aplinka. Išlaikyti savo poziciją ir sakyti, kad geriau būsiu savimi ir vienas, yra labai sudėtinga, bet sveikintina.“ Saulė Bliuvaitė

 

Maištinga Siela