Iš mano kūrybos: Sniegenų naktys

Vėl sninga tyliai,
Vėl šąla sutemuos keliai,
Vėl kažkas nemiega šiąnakt
Ir nebeužmings jau niekada daugiau....
Jau veža mano sielą,
Gyvulių vagonais naktyje...
Mes kaip sniegenos ant ledo
Ant sniego sušalę laukiame kažko...
Kažko nakty,
Kažko, kas vagonuose išvyksta,
Kažko tarp mūsų laukiam...

Pro plyšį skverbiasi naktis
Ir šaltis į vagoną brenda.
Veža mus į juodą karą,
Į mirtį veža naktyje...
Aš nepamiršiu sniegenų lede
Nepamiršiu išsigandusių veidų,
Vaikų, kurie šiandien dar nevalgė
Ir nesumerkė bluosto su tėvais...
Nepamiršiu kraujo ir mirties akių
Į mėnulio nušviestus laukus...
Girdžiu šauksmus,
Jaučiu kvėpavimą
Ir ašaras delnais liečiu...

Mūsų sielas išveža į tolius,
Su gyvuliais veža mūsų skausmą.
Sniegenų pėdsakai pasimetę lieka
Ant stogų vagonų glaisto
Ir nulaužta vyšnios šaka nakty jau verkia...
Aš daužau duris,
Bet nieks manęs negirdi.
Tolsta mūsų sielos sniegenų nakty,
Mūsų kūnai lieka po maldos šalti...

2009 05 23