Sveiki visi,
Taigi šiandien tęsiu lietuviškų filmų apžvalgą. Vieną
naktį naktinėjau ir sugalvojau, kad laikas pažiūrėti prieštaringai vertinamą „Anarchija
Žirmūnuose“ (2010 m.). Tiesą sakant, atsiliepimų girdėjau pačių įvairiausių,
bet geriau pačiam pamatyti, nei eiti nuo liežuvio prie liežuvio. Visgi paliko
man šis filmas savotišką įspūdį, o tai tikriausiai yra gerai. Po „Porno
melodrama“ seanso, galvojau, kad filmas bus kažkuo tapatus, tačiau šįkart
pilnametražis filmas visai tiko, juolab, kad viskas išvystyta, herojų
charakteriai jau dinamiški, kintantys, nėra statiški, nors kai kurios scenos
atrodo gan patetiškos, tačiau tai dovanotina.
Labiausiai įsiminė anarchistės Sandros personažas, kurį
sukūrė aktorė Severija Janušauskaitė. Dievaži, kažkuo man priminė švedų filmą „Mergina
su drakono tatuiruote“, tas žvilgsnis, metalu adytas diržas, liesos ir laibos
rankos, pankiška šukuosena, įtikinamas balsas ir numanomas žiaurumas. Iš
pradžių abejojau Tomos Vaškevičiūtės personažu Vile, naivios kaimo mergaitės,
atvažiavusios į didmiestį. Susidūrusi su anarchija ir miesto ritmu bei taisyklėmis,
ji pati transformuojasi. Labai žaviai užfiksuotos tikros Žirmūnų realijos –
studentiškos būsto problemos, stojimai į Pedagoginį, Vilniaus viešasis
transportas, atpažįstamos senamiesčio gatvelės... Žavi ir pati simbolika –
nuolat atsirišęs batas, stiklainiai uogienės, kurie galiausiai tampa
sprogmenimis, Žirmūnų stotelės autobuso afiša, piešiama A raidė ir kiti
dalykai.
Režisieriui jau pavyko kurti ir kitoniškus personažus,
sudurti skirtingų ideologijų likimus ir visgi išlaikyti personažus ne
priešiškus, o mokančius prisitaikyti. Kai kurie momentai matosi dirbtini, turiu
galvoje siužetinę plotmę, tačiau jie atidirbti ir puikiai dera filme. Pradžioje
parodytas Sandros anarchiškumas, ateinant iš nuomininkės pasiimti užmokesčio, šiek
tiek šokiruoja, nes ji vėliau sutinka Vilę, o mes jau bijome, kad Vilės
neištiks toks pats smurtinis atvejis, kaip ir pirmosios nuomininkės...
Psichologinė įtampa juntama per visą filmą, o ir apie pačią Sandrą sužinome tik
iš detalių, nuolat tvyro keistas jausmas, kad Sandra turi lesbietiškų užmačių į
Vilę, o tai galiausiai ir pasitvirtina filmo eigoje.
Manau, kad filmas nors ir prieštaringai vertinamas, jis
yra įdomus, pakankamai išvystytas ir originalus. Pagrindinė idėja – padovanok žmogui
idėją (šiuo atveju anarchizmą) ir jam bus lengviau gyventi, kol neperlips per
savo visas A raides ir nesubyrės jo pasaulis. Filme atrodė viskas motyvuotą,
pateisinta... Ir tik skonio reikalas, ar Jums šis filmas patiks, ar ne.
Jūsų Maištinga Siela
:0
AtsakytiPanaikinti