Kaip sukurti video su nuotraukomis ir muzika? Photo Slideshow Creator programa

Sveiki visi,

Dažnai susiduriame su šiuo klausimu – kaip sulipinti nuotraukas su muzika ir sukurti nuotraukų fotomontažą? Iš esmės daugelis naudoja patį primityviausią programą, kuri yra jau pačiame kompiuteryje „Windows Movie Maker“, bet jis daugeliui yra pakankamai nepatogus. Siūlau susirasti ir parsisiųsti kitokią programą, su kuria galėsite dirbti paprasčiau, o ir nesunkiai su įvairesnėmis funkcijomis – „Photo Slideshow Creator“ – paprastas kaip du kart du. Šią programą su užrakto kodu galite parsisiųsti paspaudę ČIA.

Galite pažiūrėti įrašą, kaip ja naudotis ir tai, ką man prabėgomis pavyko sukurti:

Programos naudojimas:

Mano keverzonė:

Jūsų Maištinga Siela

Chorų karai 2013: Pirmosios savaitės apžvalga. Prisistatymai

Sveiki visi,

Prieš keletą metų buvau užvedęs „Chorų karų“ kas savaitinę komentavimą, tai pagalvojau, kad šiemet darysiu tą patį – jeigu netingėsiu. Taigi, vakar, sekmadienį, vasario 24 dieną, startavo jau ketvirtasis „Chorų karų“ sezonas, kuriame vėl varžosi 7 chorai iš įvairių miestų – Tauragės, Druskininkų, Kauno, Panevėžio, Vilniaus bei du eksliuzyviniai chorai – Policijos bei Benamių Spindulio chorai. Pasikartosiu, kad didžiausią įspūdį kol kas padarė pirmasis „Chorų karų“ sezoną, nes šįkart viskas buvo pernelyg nuspėjama. Pirmasis sezonas patiko tuo, kad prisistatymo dainos (nes pirmoji laida yra prisistatymas) buvo netikėtas – pvz. Kauno šampaninis choras dainavo Michael Jackson dainas – tai buvo taip nuostabu ir netikėta, o štai kiti sezonai, kadangi chorų vadovai labiau orientavosi į savo asmeninį repertuarą, kas nutiko ir šiemet, prarandant dalį netikėtumo ir įdomumo.

Šįkart balų nerašysiu, bet sureitinguosiu chorus pagal labiausiai patikusius.

Pirma vieta: Stano ir Benamių Spindulio choras

Štai ką aš kalbėjau apie netikėtumą – Stano seniai garsėja geru repertuaru ir yra didžiausias šio projekto senbuvis. Buvęs netgi tesėju. Pernai Vilties chorui nelabai pasisekė, tačiau mane sužavėjo Sidabrinis Tarptautinis choras 2011 metais. Pasirinkti skoningus ir didingus kūrinius, kurie tiktų choriniam dainavimui yra kažkas nuostabaus, todėl net neabejoju, kad šis choras gali nueiti toli. „Vargdienių“ miuziklo daina „I dreamed a dream“ gal ir neskamba taip kaip Anne Hathaway, kuri tą patį gavo „Oskarą“ už šį vaidmenį, bet skamba labai gerai, ypatingai į pagalba atėjusi Mia. Tiesa, daugelis yra nusistatę prieš šį chorą, vadina jį pasityčiojimu iš benamių, tačiau aš esu tos nuomonės, kad Stano yra šaunuolis, jog į tokius projektus traukia pamirštus sociumus, kuriems, anot kitų, ne vieta televizijoje. Taip, projektą gal nereiktų daryti socialinės gailesčio atrakcija, bet tokie impulsai, kuriuos įneša Stano, būna verti pagarbos, o tie, kurie loja, kad tai yra bandymas gailesčiu kažką laimėti, pamiršta pačius benamius, kad tai jiems yra šansas atsistoti tvirčiau ant kojų, užsiimant kita veikla.

Antra vieta: ŠarkA ir šachmatinis Vilniaus choras

Žinokit, pritrenkė savo netikėtu repertuaru ir vizualiniais, nematytais sprendimais. Taip, daina taikytą į populiariąją amerikietišką pop muzikos viršūnę – Rihannos atliekama daina „We Found Love“. Šiaip nesu didelis Rihannos gerbėjas, bet ši daina ir pasirodymas man patiko – pagalvota apie įdomesnį ir patrauklesnį choro pateikimą žiūrovams. Didelis pliusas Šarkoms ir jų chorui.

Trečia vieta: Vytautas Matuzas ir Panevėžio indigo choras

O žinokit, patiko. Gal ne kiek pats atlikimas, nors jis irgi neblogas, bet labai patiko pasirinktas kūrinys – „I‘ll Be Missing You“, kuris vienas mano mėgstamiausių repo ir RandB stilių mikstūrų, tinkantis choriniam dainavimui. Šįkart man patiko.

Ketvirta vieta: 16Hz ir Kauno studentiškasis choras

Tiesą sakant, man primena praėjusių metų nugalėtojų „Božolės“ chorą – panaši energetika ir netgi repertuaras, nors „Aukštumoms“ dainai prilygsta, pernelyg monotoniška, bet aranžuotė pakankamai panaši. Šiaip vertinu gerai, bet tai nebuvo mano vakaro favoritai.

Penkta vieta: Donalda ir Tauragės krašto braškinis choras

„Mūsų linksmas gyvenimas...“ yra nemirtingas Donaldos šlageris, bet man sprendimai choro atžvilgiu buvo nuobodoki. Donalda sudainavo visą dainą, o choras buvo tik bekai ir dekoracija, nors nemažai sprendimo skirta ir choreografijai, bet ji tokia truputį „kaimietiška“, „tradicinė“, primenanti pernykščių Ventukų chorą. Norėjosi netikėtos dainos pasirinkimo, o dabar norėta padaryti smagų vakarėlį, bet jis tapo link pabaigos pakankamai monotoniškas. Reikia manyti, kad kitą savaitę išvysime ką nors netikėto.

Šešta vieta: Vaida Genytė ir Policijos choras

Graži ir daug žadanti pradžia, kuri galiausiai susmuko į pelkę, nes viską nustelbė Vaidos Genytės daina, kurią „n“ kartų galėjai girdėti įvairiuose projektuose ir koncertuose, juolab kad tai net ne jos daina, o „eurovizinio“ repertuaro ir dar girdėta „Chorų karų“ reklamoje – nuobodu. Choras tampa kaip ir Tauragės krašto – bekais. Taip, Genytė turi puikius vokalo duomenis, bet palyginus su man patikusiais pasirodymais, jis labai toks vienpusiškas: nebuvo nei staigmenos, nei netikėto sprendimo, buvo tik policininkai ir Genytė. Viskas.

Septinta vieta: Anatolijus ir Druskininkų deimantinis choras 

Anatolijų pamenu iš „Kelias į žvaigždes“ projekto. Šįkart žaidžiama tomis pačiomis kortomis – pristatomas jo perdainuotas geriausias tų laikų šlageris „Nežinau kodėl“ – nuobodu, nuobodu, nuobodu... Suprantu, kad tai pristatymas, bet nėra niekur parašyta, kad prisistatymo daina būtinai turi būti atkišta choro vadovo šlageris. Be to, man nelabai patinka ši daina ir nesimpatizuoju Anatolijui ir, regis, šiam chorui. Žiūrėsime, kas bus toliau.

Tiek „skūpai“ šią savaitę apie chorus.

P.S. Televizijos žiūrovai balsavo taip:

1. Stano ir Benamių Spindulio choras;

2. Vytautas Matuzas ir Panevėžio indigo choras,

3. 16HZ ir Kauno studentiškasis choras;

4. ŠarkA ir Vilniaus šachmatinis choras;

5. Vaida Genytė ir Policijos choras;

6. Donalda ir Tauragės krašto braškinis choras;

7. Anatolijus ir Druskininkų deimantinis choras.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Jennifer Hudson "And I Telling You I'm Not Going"

Sveiki visi,

Jennifer Hudson nėra iš tų atlikėjų, kurias laikytų „divomis“, ji nėra tokia populiari kaip kolegė Beyonce, nėra taip liaupsinama kaip Madonna, Rihanna ir t.t. Ji viso labo „Amerikos dievaitis“ projekte teužėmė 7 vietą ir tikriausiai taip būtų ir pamiršta, kaip ir daugelis projektų dalyvių, tačiau tik ne atkaklioji Jennifer Hudson, kuri per dešimtmetį padarė didelę karjerą, bet Lietuvoje ji menkai kam žinoma. Jei manęs kas paklaustų, kaip apibūdinti Jennifer Hudson, tai pasakyčiau, kad ji kaip vaikščiojantis dinozauras šioje žemėje – vienas stipriausių populiariosios muzikos planetos balsų. Tą galėjo įsitikinti 2007 metais, kai mergina iškovojo „Oskarą“ kaip geriausia antro plano aktorė už filmą „Svajonių merginos“ (Dreamgirls). Aktorė ir dainininkė per dešimtmetį atsikratė ne tik pusę savo kūno svorio, ne tik buvo iššaudyti jos artimieji, bet ir susituokė, susilaukė sveiko vaikelio bei išleido 2 solo albumus: „Jennifer Hudson“ (2008), „I Remember Me“ (2011).

Daina „And I telling You I‘m Not Going“ (Ir aš sakau tau, aš neišeisiu) pirmą kartą pasirodė 1982 metais ir ją atliko tuometinės „Dreamgirls“, o tiksliau solistė Effie White, kurią suvaidino Hudson. Tuomet daina buvo laikoma tikru šedevru ir savo laiku susišlavė daug svarbių apdovanojimų. Šią dainą atliko tokie atlikėjai kaip Sinatra ir Whitney Houston, bet labiausiai viską nustelbė 2006 metais pasirodžiusi Jennifer Hudson versija. Nuostabi baladė, sudėtinga, lūžtanti, kylanti ir netgi emociškai isteriška, švelni, aistringa ir melancholiška – ypatingai daug spalvų įdėjusi į šį kūrinį Jennifer Hudson ne be pagrindo gavo „Oskarą“. Pasiklausykime:

Jūsų Maištinga Siela

Atlantida: Susitaikymas

25.

Liūdnos smaragdų plantacijos Atlantidoje – išminčiai ilsisi atsirėmę į kolonas ir jaučia, kaip pamažu vaiduoklis vanduo semia jautrias čiurnas ir pasaulis grimzta lyg besigerianti kempinė.

Ieškočiau tavęs tarp observatorijų, senų išminties knygų, bet kam? Kam tavo stabas, Dieve, kai viskas iškastruota ir siela išspausta lyg aliejus iš audinių, kai švinas paverstas auksu, o mirtingumas nemirtingumu? Kam tu, jei paslaptis mes žinom ir tu žinai, kad žinojimas nė per nago juodymą nepalengvina vilko valandų?

Tik smaragdai, lyg užtemimai tankioje žolėje palei pat pažemę – tokios naktys, kai juodžemiais slenka laikas, uždarydamas atsidariusius vilties kurmiarausius atgal į branduolių lukštus ateinantiems iš medžių. Naktys, kai sėdi ir grimzti susitaikęs su praradimais į jūrą, naktys, kai nežinai, ar dėl to liūdna, ar vis vien.

Jūsų Maištinga Siela

Gimdymas namuose: kodėl persekiojamos gimdyvės?

Sveiki visi,

Jau kuris laikas mane asmeniškai šiurpina vis pasirodantys straipsniai apie lietuves moteris, kurios gimdė namuose. Tai man primena viduramžius, kada moterys persekiojamos už įtartiną raganavimą. Kodėl moterys ir jų artimieji persekiojami? Kodėl įsiveržiama į jų namus ir daromos keistos kratos, kaišiojami įvairūs teisės aktai, jei tai prieštarauja žmogaus laisvėms? Ir iš vis, kaip taip įmanoma čia, XXI amžiuje, Lietuvoje, kad kaip KGB laikais būtų klausomasi telefoniniai pokalbiai ir net persekiojama? Man galvoje netelpa, kaip tai paverčiama teisėta „veikla“?

Ir visgi... Kodėl „valstybė“ nori, kad moterys gimdytų ligoninėse? Kas po to daroma su kūdikiais – nes kito paaiškinimo nežinau, valstybės organams, o gal slaptoms galvoms, reikia registruoti vaikus, o galgi juos paženklinti, skiepyti ar net nuodyti? Man darosi baisu, nes Lietuvoje yra visiškai teisėta gimdyti namuose, tą darė ir rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė, tą daro ir kitos moterys, bet akivaizdu, kad už to kažkas slypi, kažkokia tamsi jėga, žinau, skamba makabriškai, bet akivaizdu, kad mes daug ko nežinome. Pridedu straipsnio santraukėlę iš „Lietuvos ryto“:

„Viskas vyko kaip kriminaliniame filme. Išeinu iš ryto pro duris - prie vartų tamsoje stovi 6 žmonės ir sako, kad darys kratą“, - pasakojo režisierius ir aktorius Ramūnas Abukevičius.

R. Abukevičiaus ir jo žmonos režisierės Inesos Kurklietytės namuose Vilniuje antradienį ryte prokurorai surado ir išsivežė visus filmo „Lengvas raganavimas“ įrašus. Krata truko 3 valandas.

Šis prieš aštuonerius metus I. Kurklietytės sukurtas ir daugelyje užsienio festivalių rodytas filmas pasakoja apie gimdymus namuose.

Krata prasidėjo nuo monologo. Atvykę pareigūnai labai ilgai skaitė teisėjos pasirašytą dokumentą, kad ji leido ieškoti filmo kopijų, paimti kompiuterius.

Pareigūnus ypač domino kompaktiniai diskai, ant kurių yra žodis „raganos“. Susirinko visus.

Kratos pabaigoje kažkas pasakė: „Einam nusikaltimo vietą nusifotografuosim“, - ir visi nuėjo į vonią. Esą, ši vonia nufilmuota filme.

„Šiuo klausimu komentarų nebus“, - „Lietuvos ryto“ žurnalistei pranešė Generalinės prokuratūros atstovas.

Vilniaus apygardos prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl kūdikių gimdymo ne gydymo įstaigose, nes kūdikius priiminėję medikai įtariami neteisėtu vertimusi ūkine, komercine ir profesine veikla.

Gimdžiusios namuose moterys vienos po kitos kviečiamos į tardymus. Kartais jų metu demonstruojamas I. Kurklietytės filmas „Lengvas raganavimas“. Moterys įbaugintos ir tikina, kad klausomasi jų pokalbių telefonu.”

Daugiau bus “Lietuvos ryto” laikraštyje, šiandien. Ką galvojate Jūs apie tai?

Jūsų susirūpinusi Maištinga Siela