2013 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

Atlantida: Susitaikymas




25.

Liūdnos smaragdų plantacijos Atlantidoje – išminčiai ilsisi atsirėmę į kolonas ir jaučia, kaip pamažu vaiduoklis vanduo semia jautrias čiurnas ir pasaulis grimzta lyg besigerianti kempinė.

Ieškočiau tavęs tarp observatorijų, senų išminties knygų, bet kam? Kam tavo stabas, Dieve, kai viskas iškastruota ir siela išspausta lyg aliejus iš audinių, kai švinas paverstas auksu, o mirtingumas nemirtingumu? Kam tu, jei paslaptis mes žinom ir tu žinai, kad žinojimas nė per nago juodymą nepalengvina vilko valandų?

Tik smaragdai, lyg užtemimai tankioje žolėje palei pat pažemę – tokios naktys, kai juodžemiais slenka laikas, uždarydamas atsidariusius vilties kurmiarausius atgal į branduolių lukštus ateinantiems iš medžių. Naktys, kai sėdi ir grimzti susitaikęs su praradimais į jūrą, naktys, kai nežinai, ar dėl to liūdna, ar vis vien.

Jūsų Maištinga Siela

1 komentaras:

  1. Puikai parinkta "nuotrauka "(šauniai sukurta!!!) Jūsų pąmastymams :Atlantida.Susitaikymas.
    Čia , tikriausiai, visas ciklas pamąstymų.
    Tinka man čia mintis ,kad "žinojimas nė per nago juodymą nepalengvina vilko valandų."
    :)"užkabino " Jūsų rašymai,gal , ateityje , bus artimesni ir labiau suprantami :)
    Sėkmės!
    LACRIMA HELIADAE

    AtsakytiPanaikinti