13.
Klausausi tylos. Kažkur tamsiame pusrūsyje,
užkonservuotoje vasaroje, kur pienių vynas lyg krištolinis rutulys rodo
geltonus sapnus ir lietų vidury vandenyno.
Pasivaikščiokime lietaus kraštais, praeikime juo lyg ištemptu
lynu virš okeano, pribirusio banginių šešėlių. Visada tik kraštais, ilgesių
kraujagyslėmis aplink širdį, niekada neužsukant vidun...
Klausausi mūsų ėjimo ir jis toks tylus, lyg jo ir nebūtų,
lyg viską tik išgalvočiau.
Jūsų Maištinga Siela
Noriu pasidžiaugti Jūsų puikiomis , net nežinau , kaip pavadinti , gal "užsklandomis "-(paveikslais, nuotraukomis ), kad ir šia , esančia po pavadinimu , be to labai šauni -esanti po "Vinilinės plokštelės : patefonai ir vėjai ".
AtsakytiPanaikintiNesu pasąmonęs srautų gerbėja(as) , bet yra šiame man patikusių palyginimų :)
Šiam pasaulyje sugebėjot surasti tylą... Hmmm
LACRIMA HELIADAE :)