2013 m. vasario 17 d., sekmadienis

Klausausi tylos ir vis tiek įsivaizduoju, kad girdžiu




13.

Klausausi tylos. Kažkur tamsiame pusrūsyje, užkonservuotoje vasaroje, kur pienių vynas lyg krištolinis rutulys rodo geltonus sapnus ir lietų vidury vandenyno.

Pasivaikščiokime lietaus kraštais, praeikime juo lyg ištemptu lynu virš okeano, pribirusio banginių šešėlių. Visada tik kraštais, ilgesių kraujagyslėmis aplink širdį, niekada neužsukant vidun...

Klausausi mūsų ėjimo ir jis toks tylus, lyg jo ir nebūtų, lyg viską tik išgalvočiau.

Jūsų Maištinga Siela

1 komentaras:

  1. Noriu pasidžiaugti Jūsų puikiomis , net nežinau , kaip pavadinti , gal "užsklandomis "-(paveikslais, nuotraukomis ), kad ir šia , esančia po pavadinimu , be to labai šauni -esanti po "Vinilinės plokštelės : patefonai ir vėjai ".
    Nesu pasąmonęs srautų gerbėja(as) , bet yra šiame man patikusių palyginimų :)
    Šiam pasaulyje sugebėjot surasti tylą... Hmmm
    LACRIMA HELIADAE :)

    AtsakytiPanaikinti