2024 m. kovo 11 d., pirmadienis

Knyga: Britney Spears "Moteris manyje"

 Britney Spears. „Moteris manyje“ – Vilnius: Helios leidykla, 2024. – p. 280.

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Apie lėtojo skaitymo prasmingumą daug yra kalbėjęs ir rašęs šviesaus atminimo Leonidas Donskis, tačiau, Dievas mato, kaip buvau pasiilgęs betarpiško ir greito skaitymo malonumą, kada tekstas tirpsta kaip koks HBO kokybiškas serialas. Dažniausiai ilgai skaitau knygas, dažniausiai jos sudėtingos ir reikalaujančios atidos, o ir gyvenime ne visada turiu laiko skaityti nuo ryto iki vakaro, todėl šis ilgasis savaitgalis leido prisiminti, kad galima knygą laikyti visą dieną rankoje ir jos nepaleisti. Daug kas stebėjosi, kad per Knygų mugę tiesiu taikiniu nuėjau ne prie „rimtos literatūros“, bet prie Britney Spears memuarų Moteris manyje (angl. The Woman in Me), kuri pernai buvo tikriausiai viena labiausiai skaitomų knygų pasaulyje. Ją skaitė žmonės parkuose, metro, sausakimšoje minioje ir net tiek, kurie paprastai knygų neskaito. Neslėpsiu, knygą suskaičiau su didžiausiu malonumu ir galiu pasakyti, kad tas greitasis skaitymas ne visada blogai.

 

Kodėl Britney Spears? Juk ji popso atlikėja, skandalistė ir, aišku, kad vaiduoklis rašytojas už ją parašė šią knygą, o ne ji pati. Kokia čia gi toji literatūra? Visgi pradėsiu iš toliau. Mano kartai, kuri augo tarp merginų, kurios demonstruodavo pilvo bambas su auskarais ir klausydavosi B. Spears dainų, o jaunimo žurnalai neapsieidavo be kokios nors B. Spears nuotraukos, galima sakyti, kad ji buvo kartos ikona. O aš kalbu ne apie Ameriką, o apie Lietuvą! Kokią įtaka B. Spears darė masinėje kultūros vartojimo sferoje sunku iš tikrųjų susumuoti, o jos gyvenimas per padidinamąjį paparacų stiklą kėlė ištisas diskusijas, todėl natūralu, kad įdomu paskaityti, koks iš tikrųjų vaizduojamas dainininkės gyvenimas.

 

Knyga parašyta itin lengvu stiliumi, nieko joje sudėtingo ar nesuprantamo nerasite, todėl tekstas slysta kaip geltonosios spaudos tekstas, tik kad autorė itin atvira. Ne kartą pagalvojau, kaip tie liudijimai apie sunkų gyvenimą su pikantiškomis detalėmis turi veikti atlikėjos sūnus, kuriems ir dedikuota šioji knyga.

 

Autobiografija nuosekliai pasakoja apie mažą mergytę, gyvenančią Luizianoje, atokioje bendruomenėje, kur didžiausią žodį lemia šeimos tėvas. Jau nuo pat pradžių B. Spears savo tėvą pristato kaip smurtautoją alkoholiką, kurį suformavo griežtas senelio auklėjimas ir žlungantis verslas. Dainininkė gyveno skurdžiai, motina ją vežiodavo po šalį, po įvairius konkursus, kol galiausiai jai pavyko pasirašyti sutartį su anuomet itin populiariu Peliuko Mikio klubo organizatoriais. Ten atlikėja susitiko su dainuojančiais ir vaidinančiais Justin Timberlake, Christina Aguilera, Ryan Gosling ir kitais, kurie kaip ir pati B. Spears, darys svaiginančias karjeras ir įtaką pop kultūrai. „Katą kartą per pižamų vakarėlį žaidėme žaidimą „Tiesą-drąsa“, ir kažkas matė Justinui iššūkį pabučiuoti mane. Jis pasilenkė ir mane pabučiavo, fone skambant Janet Jackson dainai (p. 44).“

 

Nemažai memuaruose autorė skiria dėmesio Justinui Timberlakui, su kuriuo karjeros sėkmingoje pradžioje ji draugavo. Knygoje atlikėja atvirauja, kad jiedu turėjo susilaukti kūdikio, tačiau teko namų sąlygomis, kad niekas nesužinotų, darytis abortą. Neįtikėtina, bet kol B. Spears raitėsi ant grindų nuo skausmo, Justinas brazgino jai gitara, kad skausmas apmažėtų. Galiausiai ji buvo palikta viena. Knygoje autorė puikiai atskleidžia viešojo gyvenimų lyčių nelygybę ir standartus. „Justinas ir Kevinas galėjo mylėtis su kuo nori ir rūkyti žolę kiek panorėję ir niekas jiems nė žodžio nesakė. O aš vieną kartą grįžau namo po naktinio pasilinksminimo klube, ir motina vos nesudraskė manęs į gabalus. Ėmiau bijoti ką nors daryti. Mano šeima tarsi paralyžiavo mane (p. 152).“ Ir išties būti įžymiai labai sudėtinga, tenka patirti daug purvo, ypač, jeigu esi moteris, nes blogiukus roko žvaigždes visi dievina, o B. Spears buvo pristatoma kaip toji pasileidėlė, kuri įskaudino Justiną, nors akivaizdu, jog memuaruose vaizduojama visiškai priešingai.

 

Tikriausiai daugelis prisimena po albumo Blackout išleidimo prasidėjusią Britney Spears dramą, kai ji nusiskuto plaukus. Tuo metu Amerikoje paparacų nužmoginta kultūra pasiekė apogėjų, už iškreiptą ir agresyvią Spears nuotrauką buvo žadama daug pinigų, paparacai tiesiog tuntais sekiodavo ir miegodavo prie jos namų, kai Kevinas, anuometinis jos vyras, pasiėmęs jų sūnus neleisdavo su jais pasimatyti. Tai širdį draskantys prisiminimai, kurie supriešina tai, kas vyksta asmeniniame atlikėjos gyvenime ir koks purvas drebiamas geltonojoje spaudoje. Negalėdama pamatyti savo vaikų, nesulaukusi šeimos pagalbos, psichiškai išsekinta koncertų, aišku, ji negalėjo būti miela ir besišypsanti nekaltoji. „Visi manė, kad tai juokinga. Pažiūrėkite, kokia ji beprotė! Net mano tėvai manęs gėdijosi. Tačiau niekas nesuprato, kad aš tiesiog išprotėjau iš sielvarto. Iš manęs buvo atimti vaikai (p. 154).“



Britney Spears

 

Būtent šios skyrybos su vyru ir atimta vaikų globa padėjo pamatus atlikėjos 13 metų vergystei ir nelaisvei. Pirmiausia tuo planingai ir sistemingai pasinaudojo Britney Spears tėvas, kuris dukrą uždarė į reabilitaciją, atskyrė nuo vaikų ir susitvarkė visiškos savo dukters kūno ir turtinę kontrolės dokumentus. Knygoje perteiktos tos siaubingos kontrolės situacijos, paremtos tėvo manipuliacijomis, šantažu ir psichologiniu smurtu, atrodo absurdiškai neteisėtos. Ką mano JAV teismai ir sistema? Ką jie iš tikrųjų veikia? Iš tikrųjų B. Spears, kaip knygoje ne karta teigė, jautėsi nebe žmogumi, nebe moterimi, o suvaikėjusi. Ji negalėjo gerti net kavos, o tėvas ją žemindamas vadino storule, versdavo sekinančiai dirbti be atostogų už galimybę tiesiog pamatyti savo vaikus.

 

„Nors maldavau teismo paskirti globėju bet kurį kitą žmogų – pirmasis gatvėje sutiktas praeivis būtų buvęs geresnis kandidatas – šios pareigos atiteko mano tėvui. Tam žmogui, dėl kurio vaikystėje verkdavau, kai teko važiuoti su juo automobiliu ir klausytis, kai jis kalba su savimi. Tačiau teismui buvo pasakyta, kad esu silpnaprotė, ir net nebuvo leista pačiai pasirinkti advokato (p. 173).“

 

Knygos pabaigoje aprašytos patirtys, kaip atlikėja dviem alinantiems mėnesiams buvo uždaryta į psichiatrinę, kai tuo tarpu jos motina, tėvas ir net surūgėlė sesuo Jamie Lynn Spears smaginosi už jos pinigus. Kai diena iš dienos prifarširuota ličio ir nesiorientuodama nei erdvėje, nei laike turėjo nuo ryto iki vakaro seansus pas nusamdytus psichologus, duoti kraują, matuoti spaudimą ir būti atskirtai nuo pasaulio, priverstinai lankyti anonimių alkoholikų susirinkimus, nors jai nebuvo leista gerti net kavos, o ką ten kalbėti apie svaigalus. Tos patirtys kraupios, patikėkite, ir jas galima cituoti išilgai ir skersai.

 

Žinote, kas labiausiai sukrečia? Kad iš esmės žiniasklaida ir viešasis gyvenimas visiškai neatitinka tikrovės. Atrodo šypsaisi, turi nesibaigiančius koncertus, tavo gyvenimą lydi komercinė sėkmė, o užgesus šviesom negali net porcijos ledų suvalgyti, nes tėvas tau draudžia, ir tampi kitų marionete, kuri net neturi savo mobiliojo telefono. Iš tikrųjų iš uždirbtų pinigų ir galios, kurią turėjo susikurti B. Spears, visiškai uzurpuoja josios šeima, paversdami ją tiesiog kvailele. Dainininkė sako: aš nesu buka, aš tiesiog per gera. Ir tai tikriausiai tiesa. Knygos pabaigoje atrodo, kad įvyksta tikras stebuklas, jog jai pavyksta atgauti nepriklausomybę. 13 metų praleistų neturint savo tapatybės visgi davė savo. Atlikėja prisipažįsta, kad bando atgauti susidomėjimą muzika, savo esmę, moteriškumą ir savikontrolę. Šiuo metu pasaulis gali pagaliau geriau suprasti tuos keistus B. Spears instagramo įrašus, netgi keliančius šiurpą, pavyzdžiui, šokis su peiliais arba noras vaikščioti nuolat nuogai. Juk buvo visi šie dalykai atimti, iškirpti iš gyvenimo.

 

Knyga be proto gerai ir įdomiai susiskaitė. Manau, ji patiks ir tiems, kurie nelabai nutuokia, kas toji Britney Spears, knyga veikia kaip kokia Taros Westover autobiografija Apšviestoji – panašus jausmas, kai skaitai ir stebiesi, koks sunkus ir baisus gali būti moters gyvenimas, kai neturi suvokimo, kaip kontroliuoti savo gyvenimą. Knygoje daug vienatvės, daug asmenybių, kuriuos, pvz., tokios kaip Madonna, darė autorės gyvenimui. Yra gražių ir šviesių gyvenimo momentų, tačiau visumoje Britney Spears gyvenimas nepavydėtinas, sakyčiau, netgi tragiškai baisus, tad klausimas lieka atviras: ar beįmanoma, jog atlikėja grįš prie kūrybos plačiosioms masėms, kai su ja buvo šitaip pasielgta? Ar įmanomas pats (su)gijimas?

 

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą