Ir tai yra stebuklas!

Sveiki visi,

Kaip Jūs visi gyvenat? Tikiuosi, kad gerai. Labai gaila, kad visai apleidau šitą blogą, bet tikiuosi jį dar nepalaidoti ir aprašyti dar matytus filmus, skaitytas knygas ir šiaip skelbti idėjas. Pastaruoju metu atsigaunu, gyvenu gerai, bandau džiaugtis viskuo, kas yra aplinkui. Ir kartais tai puikiai pavyksta! Ruduo yra nuostabus metas! Patikėkit net ir tie, kurie nemėgsta rudens! Galima mėgautis saulėtomis dienomis, vertinti šilumą, geltoniu degančius lapus ir viskuo, ką mums teikia Ruduo. Savotiškai net pamilau šį metų laiką. Ruduo mane „suminkština“, priverčia lėkti per darbus, atsisakyti cinizmo, nenuoširdumo sau ir kitiems. Tebūnie Ruduo susitaikymo metas! Jis jau greit įpusės, bet tikrasis auksas nuo medžių byra jau šiomis dienomis.

Kartą, dar mokykliniais metais, esu matęs vieną retą reiškinį. Prieš pamoką, pro trečio aukšto langą mačiau geltoną kaštoną su visais visais lapais. Lapai mirgėjo, nuskambėjus skambučiui, pastebėjau, kad lapai ima kristi. Kažkuris iš viršutinių lapų ėmė kristi žemyn, užgavo kita lapą ir šiam tiek tereikėjo, kad ir tas atitrūktų. Išėjęs po pamokos pamačiau medį nuogą. Ant jo nebebuvo jokio lapo! Po juo degę šviežia geltona lapų ugnis! Viena nepilna valanda ir gražusis ruduo pasibaigė. Kiek nedaug tereikia, kad praeitų pats geriausias laikas... Žinot, ir tai yra stebuklas. Pramerki akis, o už lango lyja, bet gali pasidaryti karštos arbatos ir prie jo atsisėsti – ir tai yra stebuklas! Linkiu šį degantį metą padaryti stebuklingu ir visur matyti tik stebuklus! Tebūnie ruduo. Tebūnie stebuklai. Tebūnie.

Jūsų Maištinga Siela