Šalčio faktorius

Sveiki,

Norisi smarkiai sukąsti dantis ir išrėkti – ĮJUNKITE ŠILDYMĄ! Sako, kad šiluma kaulų nelaužo, nesiginčiju, man ji patinka. Miela, kai šilta ir jauku. O štai šaltis kažkas jau tokio... Teko girdėti, kad žmogus būna alergiškas vandeniui, švariam, tyram vandenėliui, nes nuo jo išsipučia kaip dramblys. Ką žmogus tada geria, manęs neklauskite. O štai aš tikriausiai, kaip ir ne vienas, tikiuosi, esu alergiškas šalčiui! Užteko vienos nakties kelionės po Vilniaus senamiestį, ieškant šiltos landynės, tad sušalau į ragą. Dievaži, net raumenys skaudėjo nuo šalčio, jis – labai pavojingas.

Galiu jus paguosti, lenkų sinoptikai jau trina rankas ir žada, kad ši žiema bus šalčiausia per pastarąjį tūkstantmetį! Aišku, lietuvių sinoptikai su tuo nesutinka, gal iš principo, tebenešioja akmenį užantyje nuo UNIJOS laikų ir būtinai turi paprieštarauti. Na ir tepasiunta, geriau teateinie pavasaris, kurio praktiškai laukiu jau nuo birželio pabaigos.

Įjunkit šaldymą ir viskas bus gerai, nes dabar jaučiuosi kaip senukas pensionate po senu dulkėtu pledu. Šildausi arbata su citrina ir skaitau universitetinę literatūros programą t.y. romanų tuntus. Na tebūnie, tačiau labiausiai nuo to kenčia mano akytės ir styrantys kaulai. Negi lėksi į „Rimi“ ar „Maxima“ pasišildyti? Ilgai kaip vilkas slampinėsi tarp lentynų, nieko nepirkdamas, tačiau intensyviai ir apsimestinai, čia svarbiausia, ieškosi neieškomo dalyko. Svarbiausia sušilti. Bet gerbė visiems, kas išrado karštą vandenį ir vonią, kurioje galima pakiurksoti ir atitirpinti sušalusias galūnes.

Baisiausia yra drėgmė. Bijau drėgnų patalpų, kur veisiasi pelėsiai, aišku, pas mane dar taip nėra, tačiau kaime kaip tokiame rūsyje, tai net baisu. Nereikėjo man vaikystėje žiūrėti filmo apie Tutanchamono kapo prakeiksmą, per kurį ten mirė ne vienas žmogus. O pasirodo, kape buvo labai šalta ir drėgna, per šimtmečius pelėsiuose susikūrė tokios bakterijos, kurių įkvėpus susirgsi nepagydoma karštlige. Štai ir visa prakeikimo paslaptis. O namų drėgme naikina mano kuklią knygų bibliotekėlę, teko likviduoti knygas nuo palangės, nes jos ėmė raukšlėtis kaip slibinai. Bet nieko, ir tai išgyvenama.

Dar yra vilnonės mamos kojinės. Jos tai yra gėris, visada belaukiant šilumos! Siūlau ir Jums įsispirti į jas ir jaustis šilčiau, nes kitokių priemonių nuo šalčio nebežinau. Nenugeltonuokite, mielieji, kaip tie lapai rudens. Jūsų dar reikės ištisą šaltą žiemą! Laikykitės! Ir tegul būna šilta.

Jūsų Maištinga Siela