Sveiki,
Nesmagus tas jausmas,
kada matai pasitempusius scenoje aktorius, ilgai galvotą ir apgalvotą režisūrą,
tačiau pilną salę abejingų žiūrovų. Taip nutiko su Klaipėdos dramos spektakliu „Juoda
dėžutė“, kurį režisavo Dalius Rabašauskas. Kame to priežastys?
Pats spektaklis nėra
blogas, tačiau jis netgi man bus vienas iš tų silpnesnį įspūdį palikusių teatro
darbų, kurie greitai pasimirš. Simboliniu pavadinimu „Juoda dėžutė“ pjesę
parašė baltarusių dramaturgas Pavel Priažko. Pjesę išvertė jau Klaipėdos dramos
teatro korifėjas Gintaras Grajauskas ir man iki šiol paslaptis, kaip ši
intelektuali pjesė privertė atsistoti kai kuriuos žiūrovus ir išeiti iš salės? Puiki
sovietinės mokyklos scenografija, kur veiksmas vyksta devinto dešimtmečio
pabaigoje, tačiau gale spektaklio sužinome, jog tai melas ir viskas tėra skirta
kaip vaidyba vieno veikėjo terapiniam gydymui. Sutrikęs mokyklos direktorius,
mįslingai mirštantys paukščiai, peraugę mokyklinukai, kurie apsimeta šeštokais,
plėšomas dienynas, mokyklos kiemo pievelė... Daug sovietinių laikmečio
simbolių, tačiau dažnas žiūrovas nesistengė įžvelgti po tais simboliais
atpažįstamų laikmečio ženklų, kurie reiškia vieną ir tą patį – trauminę nužmoginimo
rėžimo patirtį, kuri galutinai naikina prigimtines žmogaus prasmes. Formalumas tampa
svarbiau už laisvę, taisyklės prieš savarankišką mąstymą.
Manau, kad tai dar lėmė
ir tylios žmogiškosios erozijos vaizdavimas. Jau įpratome prie efektų, šou,
provokacijos, striptizo, akivaizdaus pažeminimo, o kai apie pažeminimą ir
traumas kalbama jau mirusia Ezopo tyliąja kalba, mums tampa jau nebeįdomu. Aišku,
galima kaltinti apskritai teatrą sovietinių rėžimo vaizdavimo perteklių: Mergaitė kurios bijojo Dievas ar ta pati
Adata... Kas kalba apie šiuolaikines
problemas? Marius Ivaškevičius? Oskaro Koršunovo ne vieną šimtmetį teatre
statomas „Hamletas“? Gal išties pavargome nuo sovietizmo ir tos penkiasdešimt metų
įsiėdusios okupacijos paliktų menkavertiškumo ir antihumaniškumo klišių? Bet
kokiu atveju, šis spektaklis nėra prastas, tik leidžiantis dar kartą apmąstyti,
apie ką mes čia ir dabar ir ką mes apie savo praeities patirtis?
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą