Sveiki,
Dar vieni metai ir dar
vienas Pedro Almodovaro filmas, kaip visada vaizduojantis sudėtingus ir ryškius
moterų gyvenimo užkulisius. Po paskutinio filmo, kada režisierius grįžo prie
komedijos ir jautėsi šioks toks atokvėpis režisieriaus gyvenime, tikriausiai ir
saulėlydis, neseniai jis paskelbė dar vieną dramą, lyg ir vėl apeliuodamas į
savo sėkmingiausių filmų topą. Filmas „Chuljeta“
(ispan. Julieta) (2016), tačiau savo
pasakojimo struktūra ir netikėtais paradoksais vargiai prilygsta savo
stipriausiems darbams.
Moterų pasaulis ir
Almodovaras – tai neatsiejama. Daug aistros, nutrūkstančių santykių,
užsimezgusių naujai... Šįkart režisierius nagrinėja motinystės sunkumus. Dukters
ir motinos santykiai, depresija, noras mylėti, turėti ir negalėjimas savimi
pasirūpinti – viskas „įvilkta“ į puikiai atpažįstamo režisieriaus rūbą. Tema įdomi,
šokiruojančių dalykų kaip niekad mažai, kad net kirbteli mintis, kad galbūt šią
istoriją turėjo surežisuoti koks nors apsigimęs dramų meistras ir ji būtų
nepalyginamai skaudesnė, tamsesnė, o Almodovarui pavyko atskleisti nebent aistras
ir motinišką depresiją, įvelkant į laikmečio spalvotus rūbus.
Man asmeniškai pristigo
pačios dramos, kažkokių netikėtų siužetinių vingių, kažko tokio, kas verstų
apie šį filmą galvoti netgi jam pasibaigus, pvz., „Oda, kurioje gyvenu“, kuris
iš esmės šokiravo. O šįkart buvo efektas gana drungnas: na, va, Almodovaras ir
vėl, o kas iš to? Filmas nepaliko žadėtų apmąstymų, ko norėjosi iš tokios
temos. Bet apskritai kalbant, smagu vėl matyti gerai žinomus ispanų aktorių
veidus, vėl pasinerti į beveik kaip trilerį fokusuojamą kartu su grėsmingu garso
takeliu į Almodovaro pasaulį. Tai neprasčiausias, bet ir negeriausias
režisieriaus darbas.
Mano
įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis:
73/100
IMDb: 7.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą