2017 m. birželio 18 d., sekmadienis

Filmas: "Seklieji vandenys" / "Seklūs vandenys" / "Ma Loute" / "Slack Bay"



Sveiki,
Prancūzų režisieriaus Bruno Dumont filmas „Seklūs vandenys“, o kai kur pristadoma kaip „Seklieji vandenys“ (pranc. Ma Loute) (2016) buvo pristatytas Scanoramos kino festivalyje. Tai jau antrasis šio režisieriaus mano matytas filmas. Pirmasis „Camlle Claudel 1915“ be fantastiško Juliette Binoche pasirodymo nepaliko didesnio įspūdžio. Štai naujasis darbas absoliučiai kitoks tiek raiška, tiek žanru ir jame vėl matome Juliettte Binoche, kuri sukuria įnoringos ir manieringos aristokratės vaidmenį.
Filmas absoliučiai „nenormalus“, tokių komentarų galima pasigraibyti internete, tačiau ką iš tikrųjų kuria režisierius? Pasakojimas vyksta prie jūros, XIX amžiaus pabaigoje ir čia žaidimo taisyklės labai paprastos: prifarširuotoje laikmečio ženklų istorijoje pasakojama detektyvinė istorija, kurioje pasireiškia žmonių ydingoji pusė: nuo puikybės pertekliaus iki sunkiai suvokiamų kanibalizmo apraiškų, incesto ir visko, kas kelia kraupulį. Visa tai pateikiama kaip teatre, klišėmis perspaudžiant viską, kas įmanoma ir tokiu būdu kuriama unikali logiškai atvirkštinė filmo atmosfera, kuri įgauna makabriško žvilgsnio į moralės ir etiketo perpildytą laikmetį. Iš vienos pusės tai labai žavu, nes viskas primena truputį nesąmoningą kraupią fiestą, bet kartu filmas kiek negyvas, pilnas pauzių, klišinių susižvalgymų, kurie dažniausiai nieko nesako ir yra tik dėl to, kad tai klišė. Berniukas brendantis ir nešantis translytį mylimąjį irgi kiek atrodo kvailai, kai tiesiog tylima ir bandoma lyg išgauti makabriško metafizinės ugnelės, tačiau vaizdas atrodo padrikęs ir pernelyg teatrališkas, daug ką užglaisto tiesiog pakrantės peizažai.
Žinoma, savaime filmas nei itin stiprus, nei labai prastas. Toks žaidybinis režisieriaus žvilgsnis, norint sukurti kažką nestandartiško pagal jau naudotas kine žaidimo taisykles. Puikūs prancūzų aktoriai, neblogai pagautos kai kurios žaismingos situacijos, tačiau po visos maskaradinės kanibalistinės puotos, likau pustusčiu skrandžiu.
P.S. Filmas Kanų kino festivalyje pelnė apdovanojimą už geriausią garso takelį.
Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 66/100 
IMDb:6.1
Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą