Sveiki, skaitytojai,
Kasyt maži mikroskopiniai
įvykiai tiesiog pakelia nuotaiką. Besportuodamas namų bibliotekoje netyčia ištraukiau
senai įsigytą Alfonso Nykos-Niliūno (1919-2015) eilėraščių knygą. Atsiverčiau pirmą
pasitaikiusį ir štai ką radau. Ogi eilėraštį apie ryškių ryškiausią rasizmą,
perteikiantį nykstančio pasaulio ir žmogaus tapatybių sakralines ribas: vienas
anapusinis, o kitas mūsų tautų, kultūrų ir rasių vardais ir klišėmis
paženklintas. Bet kaip gražiai visa socialinė tema perteikta! Pasiskaitykite
patys.
Negrų
kapinės prie Chesapeake Bay vasarą
Baltam smėly
sapnuoja juodas negras.
Linksma jo siela
švilpauja plonyčiu balseliu,
Balta kaip
Viešpaties danguj balta žuvėdra,
Su bitėmis tarp
alpstančių gėlių.
Santūrūs kryžiai
ir kaitra. Dar jums ne metas keltis,
Vergai, įmigę
nebūty tarp vasaros žiedų:
Nes šiapus kryžių
dar tebegyvena juodas šaltis,
Aptraukęs širdis
neapykantos ledu.
Baltimore, 1951
Alfonsas Nyka-Niliūnas. „Eilėraščiai“
– Vilnius: Baltos lankos, 1996 (p. 172).
Jūsų Maištinga
Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą