Sveiki,
Kažkada lietuviai tiesiog
kraustėsi iš proto skaitydami norvegų rašytojos H. Wassmo trilogiją „Dinos
knyga“, kuri buvo ne kartą perleista ir sugraužta bibliotekose iki krentančių
taukuotų puslapių. Kažkur ir pas mane voliojasi vienas leidimas, nors jos
skaityti ir neteko. Štai pirmosios dalies ekranizacija „Aš esu Dina“ (norv. Jeg er
Dina) (2002) taip pat susilaukė įvairių aikčiojimų ir susižavėjimų. Žiūrėjau
ir tas šiaurietiškas pasaulis man kiek priminė „Elzę iš Gilijos“ A. Puipos
filmą, tik mūsų nepalyginamai realistiškesnis.
„Aš esu Dina“ absoliučiai
laikosi tik ant simpatijos stipriai jaunai moteriai, kuri turi vyrišką sielą ir
nesibaimina gyventi stereotipų suskaldžiusioje visuomenėje. Įvairios Dinos
situacijos dėl mylimųjų ir nemylimųjų primena kiek „Santą Barbarą“ tik šimtu
metų atgal ir pagal Norvegijos standartus. Tai, aišku, nėra blogai, ypač tie,
kurie mėgsta kostiumines dramas su neblogais laikmečio atmosferiniais vėjais,
tačiau, tiesą sakant, pats filmas pasirodė vienplanis, melodramatinis. Stiprios
moters portretas šiek tiek pritemptas, labiau konstrukcinis ir herojinis nei
natūraliai derantis prie laikmečio ir pačios istorijos konteksto, tačiau
akivaizdu, kad knygos autorė ir režisierius kūrė labiau fiktyvų moters
charakterį nei realų. Kai kurios scenos neįtikino, dvelkė absurdiškumu ir pigia
romantika, tačiau filmo pradžia buvo daug žadanti ir tikriausiai stipriausias
visos istorijos dalis: didžiulis verdantis skalbinių katilas pražudęs motinos
gyvybę ir tas amžinas kaltės jutimas tampa stipriausia personažo psichologine
ašimi, o visa patetika apie tolimesnius herojės-didvyrės (amoralios ir
moralios) Dinos veiksmus labiau primena kažkur jau panašiu stiliumi plakamą
meladromatiškos istorijos kokteilį.
Filmas nėra prastas, jame
yra išties puikių ir gerų scenų, tačiau visumoje jis visgi tampo labiau
pramoginiu reginiu be didesnės gelmės. Skandinaviški vaizdai ir kultūra turėjo „ištempti“
filmą aukštėliau, tačiau laukinukės charakteris pernelyg priminė Lotynų
Amerikos serialų charakterių tipažus. Daug gerų Europos aktorių pasirodo šiame
filme, tačiau labiausiai žiba, žinoma, pagrindinė aktorė Maria Bonnevie,
sukūrusi ne tiek gyvą, kiek literatūrišką povyzą turintį personažą.
Mano
įvertinimas: 7/10
IMDb: 6.6
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą