Sveiki,
Dar
vienas šių metų Kino pavasario filmas iš labai toli – Mongolijos. Meistrų
programoje įtrauktas Mongolijos režisierius Quan‘an Wang jau ne kartą
įvairiuose festivaliuose išsiskyrė savitu kinu, o man tai pirmoji pažintis su
šiuo režisieriumi. Filmas „Dinozauro kiaušinis“ (mongl. Öndög)
(2019), kurį galutinai nusprendžiau pažiūrėti paklausęs Gedimino Kuktos
rekomendacinį vaizdo įrašą. Be to, šį filmą rekomendavo dažnas Kino pavasario
komandos narys.
Filmas
pasakoja apie Mongolijos stepių platybėse rastą moters lavoną, tačiau filmas ne
kriminalinio pobūdžio. Istorija apie vienišą moterį, išgyvenančią atšiauriose
stepių lygumose ganydama avis, ji padeda jaunam 18 metų policininkui per naktį
saugoti moters lavoną nuo vilkų... Iš esmės filme veiksmo labai mažai, tačiau
įvykis, bent jau filmo herojams, yra milžiniškas. Kažkas patiria pirmą
seksualinę sueitį, kai kas bando išpildyti svajonę susilaukti vaikelio. Išėmus šią
siužetinę liniją ir „įmontavus“ į vakarietiškos kino tradicijos filmą,
pamatytume, kad ne tiek ir svarbus filmo turinys, nes jis gana plokščias,
tačiau svarbiausia „Dinozauro kiaušinio“ filme yra būdai ir priemonės, kaip
šioji istorija papasakota.
O
papasakota ji išties poetiškai ir gražiai. Vaizdų platybės, garsų aidai, spragsinti
ugnis, šnopuojantis kupranugaris, mekenančios avys, vėjas tarp sudžiūvusios
žolės... Visa archetipinė gaivališkos gamtos aura pulsuoja šiame filme. Galiu tik
įsivaizduoti, kokį efektą filmas būtų sukėlęs, jeigu jį būčiau žiūrėjęs kino
teatre. Didžiuliai vaizdai hipnotizuoja, o stepių lygumose dangus atrodo taip
žemai, kad spaudžia veikėjus kaip mažus vabaliukus prie žemės. Tai gamtos
spalvų filmas, harmonija tarp žmogaus ir gamtos, tarp ugnies ir vėjo, kur nuo
seno sekamos mongolų legendos apie dinozaurus, iš kurių save šioji etninė grupė
kildina. Viena pagrindinių filmų temų yra gyvybės pratęsimas, moters ir vyro
sąjunga bendram tikslui, kad gyvybė šiose žemėse nesustotų cirkuliuoti,
nesuakmenėtų kaip dinozauro kiaušiniai. Įdomu, kad netgi tokiuose tyrlaukiuose
moteris lengvai prisiskambina telefonu kitiems, tačiau tas technologijų
pasaulis toks tolimas ir yra naudojamas tik esminiams poreikiams, ne pramogai.
Istorijos
ir vyksmo filme ne kažin kiek, tačiau viskas „investuota“ būtent į atmosferą ir
jausmą, kad esi kartu stepių vėjas, stebėtojas to stebuklingo dalyko – paties gyvenimo.
Labai gražus, vietomis toks tylus, kone meditacinio pobūdžio, tačiau problemos,
kad ir kokios jos atrodytų „įvilktos į egzotiškos kultūros rūbą“, jos vis tiek
išlieka aktualios visame pasaulyje.
Mano
įvertinimas: 8/10
IMDb:6.8
Nuoroda
į Kino pavasarį ČIA.
Anonsas
Gediminas
Kukta apie filmą.
Jūsų
Maištinga Siela
