Filmas: "Tiesa" / "Truth"

Sveiki,

Paskutiniu metu politinių dramų amerikietiškame kine tikrai nestinga. Šių metų „Oskaras“ filmui „Sensacija“ ir nominuotas „Didysis sprogimas“ bei kasmet prasiveržiančios dramos išties sulaukia didelio pasisekimo, tik šįkart tyli ir beveik nepastebėta kino juosta „Tiesa“ (angl. Truth) (2015), mano akimis, nepelnytai primiršta. Ši kino juosta pasakoja maždaug 2003–2004 metų įvykius, kada laida „60 minučių“ paviešino demaskuojančius to meto JAV prezidento veiklos metus karinėje tarnyboje aštuntajame dešimtmetyje. Anot dokumentų, kurių taip niekada ir nepavyko įrodyti, Dž. Bush niekada neatliko karinės prievolės ir apie tai melavo tautai.

Tiesa, šis biografinis filmas labiau susietas su tiriamąja žurnalistika ir pagrindine Busho demaskavimo iniciatore Mary Mapes, kurią šiame filme įkūnijo Cate Blanchett. Tiesą sakant, kažkodėl visi masiškai kalbėjo apie jos pasirodymą filme „Kerol“, kad tiesiog visi pamiršo šį vaidmenį, nes C. Blanchett šioje juosta man patiko dar labiau! Jos veikėjos ir tėvo senos problemos filme atrodė kur kas žmogiškesnės ir realesnės už sintetiškai suromantizuotą „Kerol“ pasirodymą. Ir apskritai „Tiesa“ dvelkia kažkokia organiška derme tar pagrindinės veikėjos asmeninio gyvenimo vaizdavimo ir darbo televizijoje. Aštrios situacijos, valdžios manipuliacijos ir įvykių „slidumas“ paruošia žiūrovui išties įdomiai politizuotai dramai, kuri kalba apie tai, apie ką Dž. Bush tikrai nenorėtų prabilti.

Prisipažinsiu, kad mane vargina tos politinės dramos ir tiek „Oskaro“ nominantai mane vargino savo angažuotomis žurnalistinėmis kriminalinėmis istorijomis apie plačiai apkalbamas korupcijas, tačiau šioji drama, dėka puikiosios C. Blanchett vaidybos ir būvimo kadre, susižiūrėjo taip, lyg žiūrėčiau ne politizuotą dramą, sutelktą į problemą, bet asmenišką žmogaus išniekinimo dramą, todėl ši juosta man labai tiko ir patiko. Gera režisūra, nuostabi C. Blanchett vaidyba, visa eilė žinomų vyrų aktorių – įtraukiantis reginys.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kieti bičai" / "The Nice Guys"

Sveiki, skaitytojai,

Šiuo metu viena labiausiai pasaulyje aptarinėjamų komedijų yra „Kieti bičai“ (angl. The Nice Guys) (2016) tikriausiai visai ne dėl to, kad tai „Geležinio žmogaus 3“ režisierius, bet dėl to, kad jame pasirodo kino legenda Russell Crowe ir Ryan Gosling. Nesu tikras, ar šią komediją pavadinčiau viena geriausių šių metų komedijų, tą suabejojau ne tik aš, bet ir internautų komentarai, kurie gana vidutiniškai priėmė juostą, nepaisant ten pasirodžiusių ir nuolat giriamų kino aktorių. Visgi netgi ir tokie kino graundai komedijoje atrodo it paprasti komediantai ir nieko čia nepridursi – komedijos žanras toks keblus ir pritraukti, sudominti kažkuo daugiau nei įprastomis klišėmis, vargu, ar pavyktų, nebent režisierius genialus komediantas, pvz., labai puikias komedijas kūrė W. Allen.

Ką visgi be gerai ir puikiai žinomų aktorių gali pasiūlyti „Kieti bičai“? Ogi nuostabius kostiumus ir gražiai surėdytus kadrus pagal 7-8 dešimtmečio madą, kas šiuo metu kine itin madinga, atsigręžti į kultinius filmus, madas ir jas perkurti taip skaniai pasaldinant. Bet vis tiek šioji mados tendencija ir dešimtmečiai žavi ir kelia nostalgiją. Taigi, ši komedijai kostiumų ir aplinkos detalių nestinga. Didžiausią nuostabą sukėlė amerikietiški juokeliai, kurie šiek tiek bandė išsiskirti eilinių komedijų urme. Visų pirma juokeliai nejuokingi ir tokie mediniai, kad jie savaime kelia juoką, jie subtiliai ne tiesmukūs, lyg bandyta sužadinti kitokį amerikietiško humoro gamą komedijos rinkoje. Ir, dievaži, kai veikėjai porno aktores vadina „porno damomis“, lūžau vietoje. Tiesa, nedaug tokių taiklių ir linksminančių vietelių, o kai kurie epizodai, kad ir lenktynės su automobiliais ir veikėjų poelgiai priminė net ne be komediją, o stačiokišką parodiją.

Taigi, kino aktoriai lyg ir nieko naujo nepavaizdavo, tipinė komedijinė pora kriminalinio turinio juostoje, ta pati konkurencinga suvedanti du likimus draugystė. Ir pabūsiu šįkart absoliuti pilka masė: filmą žiūrėjau tik dėl aktorių. Turiu pasakyti, kad praleidau neblogą laiką, tačiau kažin ko pasikrovęs nesijaučiu.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įsibrovimas" / "Breaking and entering"

Sveiki,

Ar gali būti, kad kažkada mačiau filmą, bet jo nepamenu, tačiau po kurio laiko, atrodo, lyg tikrai jį žiūrėjau antrąkart, dar prieš tampant aistringu kino meno fanatiku? Toks jausmas apėmė pažiūrėjus Anthony Minghella filmą „Įsibrovimas“ (angl. Breaking and Entering) (2006) – paskutinį gyvenimo pabaigoje „Šaltojo kalno“ ir „Anglo ligonio“ kūrėjo filmą.

Geras šis režisierius, rodos, kuria kuo puikiausią komercinį kiną, bet įdeda į jį kažkokio sunkiai apčiuopiamo žavesio ir kančios lengvumo. „Įsibrovimas“ absoliučiai minkštos režisūros filmas, kur santykiuose atsiveria veikėjų psichologiniai paradoksai ir žavesys. Šis filmas turi gana keblią politinę ir socialinę aplinką – Londono pavojingas rajonas, kur gyvena emigrantai ir karo pabėgėliai, o čia įsikuria dar ir prestižinė įmonė. Filmas daugiasiužetis, čia svarbios kelios siužetinės linijos – turtuolių drama ir sunkiai serganti dukra, bei iš Serbijos pabėgusi vieniša motina. Dvi linijas apjungia vienas kriminalinis įvykis, iš esmės filmo receptas yra koliažinis įvykių pasakojimas, kokį mėgsta daugiakultūrinę aplinką vaizduojantis kinas, prisiminkite ir tą patį „Dievo miestas“ (2002), kurio principas yra ypatingo žmogaus likimą, kurį nulemia ypatinga socialinė aplinka, dažniausiai pavojinga.

Nepaisant nesunkiai atpažįstamų klišių, filmas labiau primena ne Holivudinį pasakojimą, bet nepriklausomą kiną. Ryški svarba Europos geopolitiniam kontekstui, tačiau akivaizdu, jog režisieriui rūpėjo ne tai, bet išryškinti dorovės, moralinius ir šeimos vertybių svarbą, pažeidžiamumą ir kartu priklausomybę. Veikėjai nors iš skirtingų socialinių ir kultūrinių luomo, tačiau jų moraliniai įsitikinimai gana panašūs ir juos vienija bendražmogiški jausmai, o ne pinigai. Iš esmės meilės ar trumpalaikės aistros pliūpsnis tarp veikėjų atveria keistų permainų etapą, tam tikrus sukrėtimus, kurie pertvarko veikėjų gyvenimą, todėl filmas gali pasirodyti pernelyg konstruktyviai dirbtinas, tiesą sakant, jis toks ir yra – herojai pernelyg patikliai sąžiningi ir dori, kai kurie dialogai pernelyg copy paste iš lektūrų, tačiau vis vien įdomu žiūrėti į prostitutę vaidinančią Vera Farmigą, karo pabėgėlę Juliette Binoche, seksualųjį Jude Law ar steriliai šaltą serialo „Kortų namelis“ žvaigždę Robin Wright kuriamą personažą. Nepaisant kai kurių niuansų, tai gana rimtas filmas, kuris patiks kinomanams ir šių aktorių gerbėjams.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela