Filmas: "Tyla" / "Silence"

Sveiki, 

Viena laukiamiausių juostų buvo Martin Scorsese ekranizacija „Tyla“ (angl. Silence) (2016). Daugybės pripažintų filmų autorius (Infiltruoti, Kuždesių sala, Volstryto vilkas ir t. t.) šįkart užuot gilinęsis į jam taip patinkančius kriminalinio pasaulio užkulisius, norėjo sukurti itin jautrų ir dvasingą filmą. Reklamine kone skrajute tapusi citata: „Šiam filmui režisierius ruošėsi jau trisdešimt metų“. Ko galima tikėtis? Tik paties geriausio arba pusėtino filmo, juk neretai daug žadančios citatos apie pasiruošimus linkusios neatspindėti realių dalykų.

Pasirodo, „Tylą“ jau dešimtmetį turime išsivertę ir į lietuvių kalbą, tačiau niekada neteko domėtis šia knyga tikriausiai dėl man nelabai patrauklios „Obuolio“ leidyklos, kuri niekaip „nelimpa“ su rimtos literatūros leidykla dėl savo absoliučiai komercinio orientyro. Kalbant apie beveik trijų valandų epą, būtų galima kalbėti ir kalbėti apie dviejų sunkiai suderinamų kultūrų ir religijų sandūrą septyniolikto amžiaus pirmoje pusėje, kada misionieriai krikščionys buvo žiauriai kankinami budistinėje Japonijoje, kitaip sakant, Vakarų kultūros pelke, kuri praktiškai taip ir liko savita iki šių dienų. Apie naujų pasaulių užkariavimus sukurta nemažai įspūdingų ir gerų kino epų, manau, nuo šiol ir šis sėkmingas filmas bus įtrauktas į šį sąrašą. 

Nors filmas iš pažiūros apie žiaurius susidorojimus ir kankinimus, vidinius veikėjų tikėjimo išbandymus per religinių simbolių paniekinimus ir gilius tikėjimo vandenis. Visgi pagrindinis žvilgsnis krypsta į jauną ir tvirtą tikėjimą demonstruojantį Rodrigesą, kuris patenka į japonų nelaisvę ir kasdien su juo atliekami tikėjimo palaužimo pratybos. Brutalus japonų elgesys, išradingos kankinimų scenos ir spektakliai vis labiau smaugia pagrindinį personažą, kol šis galiausiai ima suprasti takoskyrą tarp veiksmų ir giluminio tikėjimų parametrų... Nors filmas iš esmės pasakoja apie dviejų kultūrų sąlytį, bet smagu, kad režisieriui pavyko dar kartą svetimoje žemėje nubrėžti panašaus į Kristaus tikėjimo išbandymo istoriją. Filmas daugiau filosofinis, dialoguose ir veiksmuose veriantis keistas prisitaikėliško ir tikro tikėjimo testavimo galimybes. 

Pagrindinį vaidmenį sukūrė britų aktorius Andrew Garfield, kuris, mano manymu, kol kas sukūrė patį geriausią savo karjeroje vaidmenį, kur kas geresnį nei „Pjūklo keteroje“. Apskritai kalbant, tai kruopštus filmas, kurtas dviem sluoksniais: kultūrų difuzijai nusakyti ir asmeninę žmogaus istoriją, todėl filmo tuščiu tikrai nepavadinsi. Kažkaip be didesnių mistifikavimų, gana realistiniu būdu pavyko sukurti išties gerą išmėginimą ir pačiam žiūrovui.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Lovingai" / "Loving"

Sveiki,

Oskarui nominuota aktorė Ruth Negga už vaidmenį filme „Lovingai“ (angl. Loving) (2016) atliko įsimenantį biografinį vaidmenį. Filmas pasakoja apie sudėtingus įstatymiškai žvelgiant laikus apie juodaodės ir baltaodžio santuokos laikus. Plačiąja prasme filmas apie žmogaus teises, tačiau visas istorijos „sunkis“ kondensuojamas ties viena šeima.

Tiesą sakant, biografines dramas labai mėgstu ir iš „Lovingų“ tikėjausi itin ryškaus akibrokšto, tačiau viskas plaukė ir praplaukė ramiai be didesnių intrigų. Žinoma, filmas (kaip dabar jau įprasta visur sakyti) nufilmuotas estetiškai, tačiau pati draminė juostos pusė, mano manymu, atskleista tik pusėtinai. Daug pauzių, vietos palikta veikėjų nuojautoms vystytis, tačiau ji nelabai įtikina ir iš dramos staiga įvyksta kažkoks pernelyg teatrališkai sustyguotas filmas, kuriame staiga geroje aktorių vaidyboje įgaunamas nenatūralumas, savotiškas negyvumas, kuris ir trukdo įsijausti į įstoriją. Graži estetiška juosta, kuri turėjo sukrėsti JAV galingiausios valstybės žmonių teisių barbariškumu, įgyja tik kažkokios lėtos kasdieniškos problemos ritmo, kuriame veikėjų poelgiai ir sprendimai pernelyg užsispyrusiai nuspėjami.

Nors daug pagyrų sulaukė R. Negga, tačiau man labai stipriai pasirodė aktorius Joel Edgerton – dėmesio vertas aktorius, kuris kine sukuria neatpažįstamai vis kitokius vaidmenis ir nesibaido pačių įvairiausių žanrų. Pats filmas didelio įspūdžio nepadarė, nesujaudino ir nepritrenkė, ko galbūt iš tokio filmo ir norėtųsi. Gal tai nėra problema, nes juk kinas ir neprivalo visada sukrėsti, tačiau žiūrėjau ir pažiūrėjau ir kertu lažybų, kad po kelerių metų imsiu Jūsų klausinėti. „Lovingai“? Kas tai per filmas? Apie ką? Negi iš tikrųjų jį mačiau?

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: Močiutė, katė ir grafiti

Sveiki,

Patinka nespalvotos fotografijos, kuriose užfiksuotos nesuvaidintos kasdieniškos situacijos. Kad ir ši, kurios autoriaus nežinau, tačiau interneto sraute užkliuvo akis už šmaikščios fotografijos, kurioje sustojusi močiutė žiūri į sieną. Ką ji joje mato? Ką mes matome, kai ji šitaip mato? Ir kaip mes atrodytume kitiems iš šono bežiūrėdami į šią fotografiją? A?

Jūsų Maištinga Siela