2020 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis

Šios dienos nuotrauka: Petras Gražulis su apsinuoginusiu vyru pasirodė per vaizdo konferenciją

Sveiki,

 

„Už Lietuvą, vyrai!“

 

Ar naudojate vieną garsiausių pastarojo dešimtmečių politinių frazių? Aš vis dar. Kartais. Šiomis dienomis viena garsiausių Lietuvoje aptarinėjimų fotografijų tapo ne kokia žymi atlikėja be liemenėlės, ar Nausėdienės pasakyta frazė, o būtent Petras Gražulis. Tiesa, su kuo Gargždų gyventojai plauna galvas (gal veikia 5G spinduliuotė?), bet ir vėl iš savo miesto pasiųsti Gražulį į Seimą buvo tiesiog gėda. Šįkart ne dėl Gražulio, o dėl gargždiškių.


Stebina ir kai kurių piliečių komentarai, netgi atviras susižavėjimas Gražuliu, kad Seime reikia linksmintojų ir skandalistų, kad būtų „įdomu“ gyventi. Kas per naivus požiūris? O po to dejuojame, kad kluikos į Seimą pateko. Nors nėra ko pykti, juk Seimas – mūsų visuomenės atspindys. Jeigu ten susirenka Gražuliai, vadinasi, mes patys turime gražuliškų elgsenos panašumų. Ir ką reiškia pasakymas „jis nebijo sakyti tiesos?“ Pezalai ir nesąmonės nuo kada tapo „sakytina tiesa?“ Tai tik įrodo, kad patys rinkėjai yra pezalų ir nesąmonių mėgėjai.

 

Bet ne apie tai, o apie apsinuoginusį vyrą dienos metu! Gabrielius Vagelis? Andrius Tapinas? Tauta pašiepdama spėlioja, o Petras Gražulis sako, kad tai jo sūnus. Kad sūnus, beveik neabejoju, tačiau tokioje kompromituojančioje situacijoje kikenu ne tiek iš Gražulio nesąmonės, kiek iš to, kaip veikia karmos dėsnis. Su kuo vaišini tautą, taip tauta ir atsidėkoja. Dabar Gražulis jauno homoseksualo „tėtuko“ vaidmenyje. Žodžiu, ką smerki, tokią rolę ir užsidirbi. Visgi įdomiausia, kaip Gražulis bando sudirbti Tapiną, kviesdamas netiesiogiai į orientacijos įrodymus. NUO KADA LIETUVOJE REIKIA VYRAMS ĮRODINĖTI ORIENTACIJĄ?? Kas per pezalai? Visgi girtis, kad Palangoje Birutei „užtaisė“ vaiką – o tai didis įrodymas! – kurio, jeigu tautos atmintis trumpa, priminsiu, Gražulis vaiką neigė ir netgi merginą apšmeižė prieš visą tautą, o kūdikio atsižadėjo (kaip seriale!), tik DNR tyrimai vertė Petrą pravirkti ir pripažinti suklydus. Ir vėl. Visai neseniai aptikau įrašą, kuriame Petras pamokslauja apie tai, kaip tėvai turi prižiūrėti vaikus, „neatiduoti“ jų bet kam ir net kritikavo Norvegijos politiką, kai pats tuo tarpu neigė savo vaiką. WTF, gargždiškiai, negi jums tikrai reikia linksmybių ir kreivų veidrodžių? Negi ir jūs visi tokie?

 

Sakysite, neklystančių nėra, tačiau Gražulis toks atvejis, toks matricos stebuklingas riktas, smarkiai reikalingas Lietuvai. Ir visai ne dėl linksmumo, o tam, kad pasimatuotume savo durnumo laipsnį, kuris vis dar labai didelis. Bet, blemba, užtat kaip linksma, ane?

 

Jūsų Maištinga Siela

2020 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

Šios dienos citata: Giedrė Kazlauskaitė apie kultūros (ne)elitą

 Sveiki,

 

Yra toks Konstantino Kavafio eilėrašti „Belaukiant barbarų“, kuriame pats laukimas sunaikina iki tol klestėjusį miestą, nes laukimas „užaugino“ baimes ir lūkesčius. Giedrė Kazlauskaitė LRT „Kultūros savaitėje“ kalbėjo apie naujojo Kultūros ministro laukimą ir negailėjo tam tikrų kandžių ir tikslių minčių apie tai, kad dažnai kompetencijų neturintys žmonės diriguoja paradui. Kalbėdama apie „elitą“, autorė ironizavo „pasikultūrinusius“ žmones, kurie neturi žalio supratimo, kas iš tikrųjų vyksta kultūros visumoje. Ir žinoma, autorė atskiria „pasikultūrinimo“ kičo atstovus nuo tų, kurie geba reflektuoti meną pasauliniame kontekste, seka procesus, suvokia intelektualo badmirystę ir intelektualo („elito“ už 400 eurų) nudvasinimą.

 

Esminis, manau, dalykas, ką suokalbiškai retsykiais ir lepteli pati Ingrida Šimonytė ir kiti, kurie prasižioja apie kultūrą iš valdžios parapijos, yra tai, kad kultūra apskritai yra ekonomikos penkta koja šuniui. Vyrauja požiūris: jeigu kultūra neduoda piniginės naudos, kam jos reikia? Ir kitas niuansas, kad kultūra vis dar laikoma pramogos, pasilinksminimo gyvenimo dalimi, „atpildu“ po 8-12 valandų darbo, kuris dvasiai nėra būtinas, nes ekonomikoje nesukuria pridėtinės vertės.

 

Jūsų Maištinga Siela


Šios dienos citata: Salman Rushdie apie kalbos galimybės kurti tiesą

Sveiki,

 

Niekada nesu galvojęs apie kalbą kaip apie drąsą. Veikiau tai komunikacijos priemonė, saviraiškos būdas, arba, kaip pasakytų Daukša, tai mūsų savastis. Tikriausiai Salman Rushdie tai sakydamas viename garsiausių ir skandalingiausių savo kūrinių „Šėtoniškos eilės“, turėjo galvoje, saviraiškos laisvę byloti tikrovę. Kitą vertus, tai gali reikšti ir menininko, kurio instrumentas yra kalba, talento mato vienetą: kaip paprastais kalbiniais žodžiais galima konstruktyviai sukurti atskirą pasaulį, kuris bylotų kaip tikras ir neginčytinas pasaulis. Štai kur yra grožinės literatūros galia! Galia įtikinti fikcija labiau nei realiu pasauliu.

 

Jūsų Maištinga Siela


Filmas: "Bėk" / "Run"

 Sveiki,

 

Prieš kelerius metus debiutavęs režisierius Aneesh Chaganti su filmu „Paieška“ (2018) šįkart, atrodo, tapo papirktu režisieriumi, kurį „nusisamdė“ galiūnė kampanija Netflix ir padarė dar vienu eiliniu užsakomų standartinių masinio kino produktų kūrėjų, sužlugdydami jo unikalumą. Bent jau tokia kilo pirmoji mintis, žiūrint naujausią režisieriaus darbą „Bėk“ (angl. Run) (2020).

 

Filme nusifilmavo pirmo ryškumo „Amerikietiškų siaubo istorijų“ aktorė Sarah Paulson, todėl filmas beregint tapo internetinėje platformoje karšta bandele – griebė iškart, kas turėjo laiko. Nesotus filmas. Nors būta ir tokių, kurie filmą gyrė, netgi pavadino vienu geriausiu šių metų filmu, tačiau turiu tam tikrų priekaištų. Neoriginalu! Standartiniame vienišos motinos istorijoje yra klaikiai suluošinta mergina, kuri tenori kuo greičiau įstoti į universitetą, tačiau kasdien patiria siaubingus negalavimus – vemia, sėdi invalido vežimėlyje, yra nudeginama, o geroji mamytė visada šalia, kuri šeria dukrą vaistais ir šypsosi, bet tuo pačiu draudžia dukrai turėti išmanųjį, naudotis internetu... Aišku, kad šioji mamytė nori amžinai likti su dukrele tuose namuose.

 

Nebežinau kodėl, bet paskutiniuoju metu motinos meilė ir instinktas išpildyti motinystės misiją tampa siaubo trilerių esminiu siaubo varikliu. Štai motinos meilė realybėje dažniausiai esti kaip vienas pamatinių ir pirminių žmogaus poreikių, o trileriuose tai konvertuojama į absoliučiai iškreiptą blogį. Vis galvojau, ar šis filmas neprogramuoja mūsų apskritai šlykštėtis tėvų lipšnumu, rūpinimuisi ir visur įžvelgti besąlyginės kontrolės kėslus? Ar žiūrėčiau filmą apie robotą motiną („Mama“), kuri augina žmogų ir imituoja gerąją mamytę, ar žiūrėčiau filmus, kuriuose vyrai psichopatai kaip lėles augina pagrobtas paaugles („Vaiduoklių žemė“), manding, visur tas motinos instinktas išverstas kaip skūra į antrą pusę, kad jau tampa nuspėjamu bandymu logiškai pagrįsti veikėjos sprendimus šablonu.

 

Filmas iš tikrųjų neįspūdingas, daugelis scenų gerokai nuspėjamos, ypač, kaip pakrikusi veikėja atsidaro dėžutes su švirkštais. Ar man tik pasirodė, bet vietomis pritrūko ir pačios dinamikos, ir dvelkė, žargoniškai tariant, piguma? Keli aštresni momentai ir Sarah Paulson būvimas visgi neatpirko kiek prėsko, standartiniais siužetiniais štrichais perteiktos banalokos istorijos. Filmui pristigo visur visko po truputį. Režisūra gerokai prastesnė už „Paieškos“ filmą, siužete trūko netikėtų vingių, o visumoje stigo kokios nors dar neaptartos kine idėjos netikėtu požiūriu.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 6.7


 

Jūsų Maištinga Siela  


2020 m. lapkričio 29 d., sekmadienis

Šios dienos daina: Miley Cyrus - Prisoner ft. Dua Lipa [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Antruoju Miley Cyrus septinto albumo „Plastic Hearts“ singlu tapo kartu su Dua Lipa įrašytas kūrinys „Prisoner“, pasirodęs vos prieš savaitę. Muzikos kritikai apie šį singlą atsiliepė palankiai, sakydami, kad „Plastikinės širdys“ M. Cyrus grąžina į klausomiausius topus jau kadais išnykusį sprogstamą pop roko muzikos mišinį, kuris buvo sužibėjęs devintame dešimtmetyje. Daina „Prisoner“ iš tikrųjų papildo ir Dua Lipos „Future Nostalgia“ erą, kadangi muzikine prasme koncepcijos gana artimos dėl senosios ir populiariosios muzikos modernizavimo. Kitas kritikas teigė, kad daina – tai pop, šokio ir roko mikstūra, kuri dera viskuom ir prilygsta „Plastic Hearts“ pirmąjam singlui „Midnight Sky“ tiek skambesiu, tiek konceptualiai.

 

Man asmeniškai „Plastic Hearts“ gresia būti vienu nemenku pop muzikos įvykiu antrojoje metų pusėje. Taip, visi žinome Cyrus būdą, kuris nelabai kai kam priimtinas – vulgarumas, iškištas liežuvis, perdėtai suvaidinta agresija – tačiau viskas šiame kūrybiniame etape pavyksta, bet labiausiai, sakyčiau, tas šiurkštokas balso tembras, kuris su roko prieskoniais iš tikrųjų kažką sugrąžina amžinai prarasto muzikos epochoje. Daina Britanijoje pasiekė 8 poziciją, Kanadoje 40, Airijoje 5, Australijoje debiutoje 14 pozicijoje. Šiandien siūlau pasiklausyti ir pasižiūrėti pank-rokiškai nufilmuotą vaizdo klipą.




Žodžiai / lyrics

 

Miley Cyrus - "Prisoner"

(feat. Dua Lipa)

 

Prisoner, prisoner

Locked up, can't get you off my mind, off my mind

Lord knows I tried a million times, million times, oh whoa

Why can't you, why can't you just let me go?

 

Strung out on a feeling, my hands are tied

Your face on my ceiling, I fantasize

Oh, I can't control it, I can't control it

 

I try to replace it with city lights

I'll never escape it, I need the high

Oh, I can't control it, I can't control it

 

You keep making it harder to stay

But I still can't run away

I gotta know why can't you

Why can't you just let me go?

 

Prisoner, prisoner

Locked up, can't get you off my mind, off my mind

Lord knows I tried a million times, million times, oh whoa

Why can't you, why can't you just let me go?

 

Prisoner, prisoner

Locked up, can't get you off my mind, off my mind

Lord knows I tried a million times, million times, oh whoa

Why can't you, why can't you just let me go?

 

I tasted heaven now I can't live without it

I can't forget you and your love is the loudest

Oh, I can't control it, I can't control it

 

You keep making it harder to stay

But I still can't run away

I gotta know why can't you, why can't you just let me go?

 

Prisoner, prisoner

Locked up, can't get you off my mind, off my mind

Lord knows I tried a million times, million times, oh whoa

Why can't you, why can't you just let me go?

 

Prisoner, prisoner

Locked up, can't get you off my mind, off my mind

Lord knows I tried a million times, million times, oh whoa

Why can't you, why can't you just let me go?

 

(Prisoner)

Can't get you off my mind

Why can't you just let me go?

Million times

I wanna know why can't you, why can't you?

I wanna know why can't you, why can't you?

I gotta know why can't you, why can't you just let me go?

 

Jūsų Maištinga Siela

 


Šios dienos citata: Bernardine Evaristo apie nekomercinius filmus


Sveiki, 

Kuo skiriasi nekomercinis kinas nuo komercinio, manau, pasakymų internete rasime pačių įvairiausių. Man patiko „Mergina, moteris, kita“ autorės Bernardine Evaristo perteikta mintis.

 

Jūsų Maištinga Siela


Šios dienos citata: Laima Kreivytė apie žmogaus žeminimą, apie kūrėjo tapatybę

Sveiki,

Neseniai skaitytame Erikos Drungytės žurnalui „Nemunas“ (Nr. 11, 2020) kalbintos parodų kuratorės, dėstytojos, poetės Laimos Kreivytės pokalbyje „Laimingiausia esu, kai žaidžiu“ aptikau šiuos žodžius. Įdomių ir išmintingų dalykų galima pasiskaityti tame interviu, tačiau išsirinkau tai, kas, mano galva, dabartyje yra aktualiausia. Kai viename online posėdyje buvo svarstomos moterys vadovės (I. Šimonytė, A. Armonaitė ir V. Čmilytė-Nielsen) buvau pakraupęs, kaip vyrai (ir kai kurios moterys) online komentarų skyriuje „deda“ iš viršaus kuo bjauresnius ir šlykštesnius komentarus apie šių moterų seksualumą, šeiminius santykius ir t. t. Tarsi seksistinis čempionatas, kuriame kuo bjauriau pasirodęs ir pakomentavęs žmogus bus apdovanotas. Plačiojoje visuomenėje vis dar gajus komunistinis požiūris, kad moterys turi likti po padu, o valdžioje „sėdėti“ gražus vyriškis. Lyčių stereotipai tampa vis dar žeminančia ir menkinimo valiuta, kuri tampa atseit konstruktyvios kritikos norma. Bet esmė tame, kad komentatorius tik parodo, kaip yra prisišikęs savo trydoje iki ausų, kad per skraidančių musių spiečių nebemato net savo ištiestos plaštakos, o ką jau kalbėti apie kritinį ir konstruktyvų mąstymą.

Jūsų Maištinga Siela