Informacija apie albumą: Jessie Ware – That! Feels Good! [vinyl / LP] (2023)
Jūsų Maištinga Siela
Informacija apie albumą: Eurovision Song Contest – NOW That's
What I Call [vinyl / 5LP] (2023)
1 disc.
|
1 |
Waterloo (Sweden, 1974) - ABBA |
|
2 |
Making Your Mind Up (United
Kingdom, 1981) - Bucks Fizz |
|
3 |
Save Your Kisses for Me (United
Kingdom, 1976) - Brotherhood of Man |
|
4 |
Hallelujah (Israel, 1979) - Milk
& Honey |
|
5 |
Love Shine a Light (United
Kingdom, 1997) - Katrina and The Waves |
|
6 |
Fairytale (Norway, 2009) -
Alexander Rybak |
|
7 |
Take Me to Your Heaven (Sweden,
1999) - Charlotte Perrelli |
|
8 |
Ooh Aah... Just a Little Bit
(United Kingdom, 1996) - Gina G |
|
9 |
Diva (Israel, 1998) - Dana
International |
|
10 |
Rise Like a Phoenix (Austria,
2014) - Conchita |
|
11 |
Heroes (Sweden, 2015) - Måns
Zelmerlöw |
|
12 |
Dancing Lasha Tumbai (Ukraine,
2007) - Verka Serduchka |
|
13 |
Toy (Israel, 2018) - Netta |
|
14 |
Satellite (Germany, 2010) - Lena |
|
15 |
Hard Rock Hallelujah (Finland,
2006) - Lordi |
|
16 |
ZITTI E BUONI (Italy, 2021) -
Måneskin |
|
17 |
Stefania (Kalush Orchestra)
[Ukraine, 2022] – Kalush |
2 disc
|
1 |
Arcade (The Netherland, 2019) -
Duncan Laurence |
|
2 |
Voilà (France, 2021) - Barbara
Pravi |
|
3 |
The Sound of Silence (Austria,
2016) - Dami Im |
|
4 |
SPACE MAN (United Kingdom, 2022) -
Sam Ryder |
|
5 |
SNAP (Armenia, 2022) - Rosa Linn |
|
6 |
Rhythm Inside (Belgium, 2015) -
Loïc Nottet |
|
7 |
Discoteque (Lithuania, 2021) - The
Roop |
|
8 |
Only Teardrops (Denmark, 2013) -
Emmelie de Forest |
|
9 |
Amar Pelos Dois (Portugal, 2017) -
Salvador Sobral |
|
10 |
Euphoria (Sweden, 2012) - Loreen |
|
11 |
Popular (Sweden, 2011) - Eric
Saade |
|
12 |
Wild Dances (Ukraine, 2004) -
Ruslana |
|
13 |
My Number One (Greece, 2005) -
Helena Paparizou |
|
14 |
El Diablo (Cyprus, 2021) - Elena
Tsagrinou |
|
15 |
Fuego (Cyprus, 2018) - Eleni
Foureira |
|
16 |
Invincible (Sweden, 2006) - Carola |
|
17 |
La Voix (Sweden, 2009) - Malena
Ernman |
3 disc
|
1 |
Ne Partez Pas Sans Moi
(Switzerland, 1998) - Céline Dion |
|
2 |
Hold Me Now (Ireland, 1987) -
Johnny Logan |
|
3 |
Go (United Kingdom, 1988) - Scott
Fitzgerald |
|
4 |
Nocturne (Norway, 1995) - Secret
Garden |
|
5 |
The Voice (Ireland, 1996) - Eimear
Quinn |
|
6 |
1944 (Ukraine, 2016) - Jamala |
|
7 |
Molitva (Serbia, 2007) - Marija
Serifovic |
|
8 |
Come Back (United Kingdom, 2002) -
Jessica Garlick |
|
9 |
Insieme: 1992 (Italy, 1990) - Toto
Cutugno |
|
10 |
One Step Out of Time (United
Kingdom, 1992) - Michael Ball |
|
11 |
Better the Devil You Know (United
Kingdom, 1993) - Sonia |
|
12 |
Fly On the Wings of Love (Denmark,
2000) - Olsen Brothers |
|
13 |
Where Are You (United Kingdom,
1998) - Imaani |
|
14 |
Lonely Symphony (United Kingdom,
1994) - Frances Ruffelle |
|
15 |
Why Me? (Ireland, 1992) - Linda
Martin |
|
16 |
Rock 'N' Roll Kids (Ireland, 1994)
- Paul Harrington & Charlie McGettigan |
|
17 |
In Your Eyes (Ireland, 1993) -
Niamh Kavanagh |
4 disc
|
1 |
What's Another Year (Ireland,
1980) - Johnny Logan |
|
2 |
A Little Peace (Germany, 1982) -
Nicole |
|
3 |
One Step Further (United Kingdom,
1982) - Bardo |
|
4 |
Let It Swing (Norway, 1985) -
Bobbysocks |
|
5 |
Rock Me (Yugoslavia, 1989) - Riva |
|
6 |
J'aime La Vie (Belgium, 1986) -
Sandra Kim |
|
7 |
Invincible (Sweden, 2006) - Carola |
|
8 |
Si La Vie Est Un Cadeau
(Luxembourg, 1983) - Corinne Hermes |
|
9 |
Vivre (France, 1983) - Guy Bonnet |
|
10 |
L'oiseau Et L'enfant (France,
1977) - Marie Myriam |
|
11 |
Parlez-vous Français? (Luxembourg,
1978) - Baccara |
|
12 |
A-ba-ni-bi (Israel, 1978) - Izhar
Cohen & Alpha-Beta |
|
13 |
Genghis Khan (Germany, 1979) -
Dschinghis Khan |
|
14 |
Bad Old Days (United Kingdom,
1978) - Co-Co |
|
15 |
Love Enough for Two (United
Kingdom, 1980) - Prima Donna |
|
16 |
Beg, Steal Or Borrow (United
Kingdom, 1972) - The New Seekers |
|
17 |
Let Me Be the One (United Kingdom,
1975) - The Shadows |
5 disc
|
1 |
Congratulations (United Kingdom,
1968) - Cliff Richard |
|
2 |
Puppet On a String (United
Kingdom, 1967) - Sandie Shaw |
|
3 |
Jack in the Box (United Kingdom,
1971) - Clodagh Rodgers |
|
4 |
Wonderful Dream (Luxembourg, 1973)
- Anne-Marie David |
|
5 |
Go (Before You Break My Heart)
[Italy, 1974] - Gigliola Cinquetti |
|
6 |
Ding-a-dong (The Netherlands,
1975) - Teach In |
|
7 |
I See a Star (The Netherlands,
1974) - Mouth & MacNeal |
|
8 |
Long Live Love (United Kingdom,
1974) - Olivia Newton-John |
|
9 |
All Kinds of Everything (Ireland,
1970) - Dana |
|
10 |
Un Banc, Un Arbre, Une Rue
(Monaco, 1971) - Séverine |
|
11 |
He Gives Me Love (La, La, La)
[Spain, 1968] - Massiel |
|
12 |
Boom Bang-a-bang (United Kingdom,
1969) - Lulu |
|
13 |
Come What May (Luxembourg, 1972) -
Vicky Leandros |
|
14 |
Non Ho L'eta (Per Amarti) [Italy,
1964] - Gigliola Cinguetti |
|
15 |
Nel Blu Dipinto Di Blu (Italy,
1958) - Domenico Modugno |
|
16 |
Refrain (Switzerland, 1956) - Lys
Assia |
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Jau nebe pirmą dešimtmetį
stebiu garsaus rumunų režisieriaus Cristian Mungiu kino darbus ir kaskart,
tenka pripažinti, esu maloniai nustebintas ir įtrauktas į savitą jo kine
keliamų problemų pasaulį. Tikriausiai nereikia sakyti, kad Naujosios bangos
rumunų kinas kaskart randa būdą kalbėti apie demokratiją, laisvę, pasirinkimus,
tad kartais atrodo, kad rumunų kinas puikiai demaskuoja vakariečiams jau
įprastus dalykus, kartais jau nebepastebimus, bet egzistuojančius. Daugiausiai
lietuviai Mungiu prisimena iš pasaulį sukrėtusios dramos „4 mėnesiai, 3
savaitės, 2 dienos“ (2007), kuriame atvirai šaltomis spalvomis perteikė aborto
istoriją. Naujausias jo filmas „R. M. N.“ (rumun. R. M. N.)
(2022), pavadintas santrumpa dėl sąvokos magnetinis rezonansas tomografas
(rumunų kalba), pastarasis tampa paradoksaliu visuomenės procesų rentgeno
nuotrauka.
Istorija pasakoja apie
vengrų ir rumunų bendruomenę provincijoje, į kurią po ilgo laiko Vokietijoje
dirbęs grįžta Matijas. Europoje rumunai (bent daug kur) laikomi čigonais ir jie
nepageidaujami, tačiau daugelis rumunų nėra čigonai. Grįžęs namo jis apsistoja
savo žmonos ir sūnaus Rudžio namuose, tačiau su žmona santykiai šalti, juos
sieja tik sūnus. Rudis miške pamato siaubingus rginius, apie kuriuos bijo
pasakyti tėvui, o tėvas suruošia sūnui vyriškumo auklėjimo pratybas ir visaip
kitaip bando pagal tradicinius mačo auklėjimo būdus įskiepyti sūnui agresijos,
tvirtumo ir išgyvenimo pagrindų. Nepaisant mačo vyruko, jo šeiminis gyvenimas
nenusisekęs, kitaip sakant, kaip visada po perdėtu brutaliu vyru slepiasi
ištižėlio mergišiaus tikrasis veidas. Netrukus jis per savo meilužę gauna darbo
duonos fabrike, kuri teįstengia išmokėti minimumus.
Kol rumunai uzurpuoja
kiek geresnes Europoje darbo rinkas, pas juos pačius pigia darbo jėga tampa
azijiečiai. Filme vaizduojami Šri Lankos gyventojai katalikai, kurie netrukus
tampa vietos gyventojų išpuolių aukomis, o duonos fabriko darbuotojams tenka
gintis ir įrodinėti, kad, jeigu jie nepriims kitataučių, verslas žlugs.
Netrukus bendruomenė atsisako pirkti duoną, o vėliau kyla miestelio žmonių rasistiniai
neapykantos išpuoliai. Filmas gana aštriai, kas ir būdinga Mungiu kinui,
vaizduoja provincialiečių baimingus įsitikinimus, kurie neapsieina be aštrių
disputų, tarp kurių visai nesunku kartais išgirsti ir labai panašių į mūsų
lietuvių šeimų maršo organizatorių rypavimus. Rumunų vaizduojami etniniai bruzdesiai
demaskuoja krikščionybės dvilypumą ir atjautos imitacijas, taikliai perteikiama
neapykantos kalba, kuri puolančiajam atrodo kaip gynyba, bet argumentai kyla iš
to paties kitataučių nepažinumo ir prietaringumo.
Žiūrėdamas vaizduojamus rumunų
ir vengrų procesus visgi prigavau, kokie mes panašūs. Pagrindinis veikėjas
pabaigoje taikosi į gausybę meškų (tikrai netikėta metaforiška pabaiga), kad nebežino,
kuri meška iš tikrųjų yra priešas, kitaip sakant, kiek daug priešų žmonių, daug
iš jų susikuriame patys, kad net nebežinai, kaip beapsiginti, nes nebegali
atskirti, kas gera, o kas bloga. Išties tamsus, socialiai suspaustas ir savito
pasaulio filmas, kuris, bent jau man, vienas stipresnių šio Kino pavasario
sezono filmų, tad pasirinkęs žiūrėti „R. M. N.“ turėjau daug lūkesčių ir, tiesą
sakant, jie buvo pateisinti. Labai rekomenduoju socialines problemas nagrinėjantį
kiną, kuris palieka daug atvirų klausimų.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 81/100
IMDb: 7.3
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki gyvi,
Nesvetimas man parodijų
žanras, atėjęs tikriausiai iš vaikystės filmų prieš miegą. Prisimenant Drakulos
parodiją „Miręs ir tuo patenkintas“ (1995), nusikeliu į vaikystę, kai gera
komedija buvo būtent suvokiama tokia: truputį gašli, nemažai absurdiškų
situacijų ir daug nesąmonių, primenančių amerikiečių situacijų serialus. Naujausią
Drakulos parodiją sukūrė Chris McKay pavadinimu „Renfildas“ (angl. Renfield)
(2023), kuriame daugiau dėmesio skiriama ne tiek Drakulai, kiek jo uzurpuotam
ir tarnu paverstam Renfildui.
Renfildas šiame filme
primena superherojų, veikiau jūreivį jankį Papajų, kuris vietoj špinatų suvalgo
kokį vabalą ir akimirkai įgyja nepaprastų galių. Nepaisant to, jis ištikimas
Drakulai, kuriam ir vėl... išgelbėjo gyvybę, tačiau jaučia, jog šeimininkas jo
nemyli, priešingai – jį išnaudoja, todėl apsilanko toksiškų santykių
anoniminiame susirinkime. Ir tai šiek tiek juokinga, nes bandoma į klasikinio
tarno ir pono santykius pasižiūrėti šiuolaikiškai. Tuo pačiu Renfildas netrukus
susipažįsta su policininke, kuri dėl to, kad yra garbaus tėvelio dukrelė,
nuvertinama. Besimezgant policininko ir monstro Renfildo simpatijoms, keičiasi
ir pats Renfildas, kuris staiga pradeda perimti vis dažniau savikontrolę.
Drakula, žinoma, apie tai sužino ir imasi veiksmų.
Filmas iš vienos pusės
klausia, ar gali žmogus priklausantis nuo kitų noro ir poreikių išsivaduoti ir
kurti asmeninę laimę? Visas šis draminis šablonas kaip kaliausė ant kuolo
užmaukšlinamas ant klasikinės Drakulos istorijos. Iš dalies tai suveikia, nes
filme nemažai tokių taiklių juokelių, kuriuos nesunku atpažinti prie amerikietiško
humoro pratusiems lietuviams žiūrovams. Pagrindinį vaidmenį atliko Nicholas
Hoult, kuris perteikė Renfildo transformaciją beveik panašiai kaip prieš
dešimtmetį savo kitame zombiškame vaidmenyje „Šilti kūnai“ (2013). Drakulos
vaidmenį atliko Nicolas Cage ir jam tai tiko, nes atrodė išties geras
psichuojantis Drakula. Baisūs dalykai paverčiami paradoksaliai juokingais, tačiau
visuminis vaizdinys visgi yra pagal masinio kino šablonus. Kai ką priminė iš serialo
apie vampyrus „Ką mes veikiame šešėliuose“, kuris, tiesa, kur kas juokingesnis.
Vienam karteliui „Renfildą“ pažiūrėti ne nuodėmė.
Mano įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 53/100
IMDb: 6.4
Jūsų Maištinga Siela