Adomas Mickevičius ir jo paminklas Vilniuje: istorija, biografija, faktai (Adomo Mickevičiaus skveras)

 

Sveiki,

 

Esu per gyvenimą padaręs daugybę Adomo Mickevičiaus skvero nuotraukų, bet taip niekada ir nesidalinau per „Maištingos Sielos“ puslapį, tad šiandien nusprendžiau pasidalyti.

 

Adomas Mickevičius (lenk. Adam Mickiewicz) – vienas žymiausių lenkų ir lietuvių romantizmo poetų, dramaturgų ir politinių veikėjų, kurio kūryba ir asmenybė yra glaudžiai, kaip žinia, susijusi su Vilniumi. Miestas jam buvo ne tik studijų vieta, bet ir įkvėpimo šaltinis, atsispindintis daugelyje jo kūrinių.

 

Adomas Mickevičius gimė 1798 m. Zaosėje (dabar Baltarusija), tačiau jo jaunystės metai ir kūrybinio kelio pradžia neatsiejamai susiję su Vilniumi. Čia jis 1815–1819 m. studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo humanitarinių mokslų išsilavinimą ir aktyviai dalyvavo slaptose studentų organizacijose – filomatų ir filaretų draugijose. Šios draugijos, siekusios šviesti jaunimą ir puoselėti tautinę savimonę, turėjo didelę įtaką Mickevičiaus pasaulėžiūrai ir vėlesnei kūrybai. Būtent Vilniuje jis parašė pirmuosius savo eilėraščius ir balades, padėjusius pagrindus lenkų romantizmo literatūrai.

 

Vilniaus senamiestyje, netoli Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių, yra jaukus Adomo Mickevičiaus skveras. Nors pats skveras neturi oficialaus įkūrimo datos, jis susiformavo aplink svarbiausią jo akcentą – Adomo Mickevičiaus skulptūrą. Skulptūra, vaizduojanti stovintį poetą, yra Bronislovo Leono Pušies (lenk. Bolesław Leon Pusz) kūrinys. Ji buvo pastatyta ir iškilmingai atidaryta 1984 metais. Šios skulptūros atsiradimas Vilniuje buvo svarbus įvykis, įtvirtinantis Mickevičiaus vietą miesto kultūrinėje ir istorinėje atmintyje. Skveras su skulptūra tapo traukos centru tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams, norintiems pagerbti poeto atminimą ir pasinerti į miesto istoriją.

 

Adomo Mickevičiaus reikšmė Vilniui yra daugialypė. Pirmiausia, Vilnius tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui poeto kūrinių. Joje atsispindi miesto gatvės, pastatai, legendos ir to meto visuomenės nuotaikos. Ypač ryškiai Vilniaus motyvai atsiskleidžia poemoje „Gražina“ ir dramoje „Vėlinės“, kurios laikomos vienais svarbiausių lenkų literatūros kūrinių. Antra, Mickevičius buvo ne tik poetas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas, kovojęs už tautų laisvę. Jo veikla Vilniuje, ypač filomatų ir filaretų draugijose, liudija apie miesto, kaip kultūrinio ir patriotinių idėjų centro, svarbą XIX a. pradžioje. Trečia, Adomas Mickevičius yra tapęs svarbiu simboliu, jungiančiu Lietuvos ir Lenkijos kultūras. Jo atminimo įamžinimas Vilniuje – tai pripažinimas bendros istorijos ir kultūrinio paveldo, kurį puoselėja abi tautos. Adomas Mickevičius ir jo atminimo vietos Vilniuje primena apie sudėtingą, bet turtingą miesto istoriją ir jo vaidmenį Vidurio Europos kultūriniame žemėlapyje.

 

Maištinga Siela

Solvej Balle "Apie tūrio apskaičivimą" arba kiek išgerti džino karštą dieną virš Vilniaus stogų?

 

Sveiki, vasarotojai ir praeiviai,

 

Vakar turėjau puikią popietę virš Vilniaus stogų. Kaip tik nusipirkau danų rašytojos Solvej Balle knygą „Apie tūrio apskaičiavimą“ ir taip jau nutiko, kad užsisakėme nerealiai didelį koktelį, po kurio teko atskirai gaivintis. Nepaisant to, atostogos einasi puikiai. Šiandien Vilnius maudosi lietuje, tad vakarykštė saulėta diena kaip koks atskiras šviesos tūris – tik prisiminimas.

 

Maištinga Siela

Gyvūnų kirpykla LUMIS, adresas: J. Jasinskio g. 7, Vilnius (nuotraukos)

Gyvūnų kirpykla „Lumis“, įsikūrusi Vilniuje, J. Jasinskio g. 7, išsiskiria keliais svarbiais aspektais, kurie rodo jų požiūrį į augintinių priežiūrą. Visų pirma, jie pabrėžia, kad kirpykla „gimė iš meilės augintiniams“, ir pagrindiniu savo tikslu laiko užtikrinti, kad kiekvienas apsilankymas gyvūnui būtų kuo ramesnis ir be streso. Svarbu ir tai, jog „Lumis“ teigia niekada nenaudojantys narkozės ar raminamųjų kirpimo metu, o vietoje to dirba su pagarba, kantrybe ir meile, siekdami sumažinti gyvūno diskomfortą.

Kirpykla siūlo platų paslaugų spektrą įvairiems gyvūnams. Čia kerpami, maudomi ir šukuojami įvairių veislių šunys, atsižvelgiant į specifinius poreikius ir veislės ypatumus. Be šunų, „Lumis“ prižiūri ir kates, teikdami kirpimo mašinėle, maudymo bei šukavimo paslaugas. Netgi triušiams siūlomas šukavimas ar skutimas, kas rodo platų teikiamų paslaugų spektrą ir dėmesį ne tik populiariausiems augintiniams. Papildomai, teikiamos ir smulkesnės paslaugos, tokios kaip nagų kirpimas ar ausų valymas, taip pat atliekamas sąvėlų iššukavimas.

 

Maištinga Siela

Kodėl Gustave Flaubert knyga "Ponia Bovari" yra viena įtakingiausių grožinių knygų pasaulyje?

 Sveiki,

 

Gustave'o Flaubert'o romanas „Ponia Bovari“ (pranc. „Madame Bovary“), išleistas 1856 metais, yra pripažintas vienu įtakingiausių grožinės literatūros kūrinių pasaulyje dėl kelių esminių priežasčių. Visų pirma, jis žymi realizmo epochos pradžią literatūroje. Flaubert'as atmetė romantizmo idealizavimą ir sentimentalumą, vietoj to, ypatingą dėmesį skirdamas kruopščiam ir objektyviam kasdienio gyvenimo, visuomenės trūkumų bei personažų psichologijos aprašymui. Jo siekis rasti „tinkamiausią žodį“ (pranc. „le mot juste“) ir preciziškumas, tobulinant kiekvieną sakinį, pakeitė literatūros rašymo principus ir paveikė daugelį vėlesnių rašytojų kartų.

 

Antra, romano sėkmę lėmė išskirtinis psichologinis gylis ir pagrindinės veikėjos Emos Bovari sudėtingumas. Ema yra ne tiesiog „gera“ ar „bloga“, o kompleksinė asmenybė, valdoma iliuzijų, nusivylimo, visuomenės spaudimo ir vidinės tuštumos. Jos nuolatinis nepasitenkinimas, romantiškų svajonių susidūrimas su žiauria realybe ir tragiška baigtis atskleidžia gilius žmogaus prigimties ir visuomenės reiškinių aspektus. Flaubert'o ištartas posakis „Ponia Bovari – tai aš“ puikiai iliustruoja jo tapatinimąsi su veikėja ir jos vidiniu pasauliu.

 

Trečia, „Ponia Bovari“ yra aštri XIX amžiaus buržuazinės visuomenės kritika. Nors Flaubert'as vengė tiesioginių pamokslų, romanas subtiliai, bet negailestingai atskleidžia provincijos nuobodulį, filisteriškumą, veidmainystę, finansines machinacijas ir moralinį nuosmukį. Kūrinys analizuoja, kaip visuomenės normos, pinigai ir iliuzijos gali sugriauti žmogaus gyvenimą, tapdamas socialine analize apie to meto realybę.

 

Galiausiai, romano įtaką sustiprino ir kilęs skandalas bei teisminis procesas. Išleistas kūrinys sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą, ir Flaubert'as buvo apkaltintas amoralumu bei religijos įžeidimu. Nors rašytojas buvo išteisintas, šis įvykis tik dar labiau išgarsino romaną ir pabrėžė jo drąsą laužyti nusistovėjusias normas. Be to, pagrindinės romano temos – nepasitenkinimas realybe, iliuzijų žlugimas, socialinės iliuzijos ir laimės paieškos – yra universalios ir aktualios visais laikais, todėl „Ponia Bovari“ ir toliau išlieka svarbiu kūriniu, priverčiančiu skaitytojus mąstyti apie žmogaus prigimtį ir visuomenės įtaką.

 

Maištinga Siela

Nuotrauka. James Joyce "Finegano šermenys“, pataisymai, rankraštis

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Ar daug ir ilgai rašytojai taiso savo parašytų kūrinių versijas? Jameso Joyce'o romano „Finegano šermenys“, kai kur verčiama kaip „Finegano budynė“, („Finnegans Wake“) rankraščiai ir jų pataisymai atspindi itin ilgą ir sudėtingą kūrybos procesą, trukusį septyniolika metų. Joyce'as nedirbo prie visos knygos vienu metu; vietoj to, ji buvo kuriama dalimis, nuolat pridedant naujos medžiagos, o ne tiesiog taisant pirminį juodraštį. Dėl to nėra vienos „pirmosios versijos“, o veikiau daugybė kūrinio vystymosi etapų.

 

Manoma, kad kiekvienai romano ištraukai yra maždaug dvylika iki penkiolikos skirtingų stadijų – nuo pirminių užrašų iki galutinių puslapių korektūros. Joyce'as dažniausiai tik pridėdavo medžiagos, o ne šalindavo ją, kas sudarė daugybę galimybių klaidoms atsirasti. Spaustuvininkai ir rinkėjai, atrodo, išnaudojo beveik visas tas galimybes. Pavyzdžiui, 1939 m. išleistame pirmajame leidime Joyce'as pats ištaisė 866 spausdinimo klaidas, įklijuodamas pataisymus. Tačiau net ir po to liko nemažai klaidų, kurias reikėjo taisyti.

 

Manoma, kad beveik visų „Finegano šermenų“ ištraukų kompozicijos etapai yra išsaugoti Jameso Joyce'o archyve, tačiau gilindamiesi į juos, mokslininkai aptinka ir trūkstamų dalių, kadangi ne visi pakeitimai buvo rašytiniai – kartais Joyce'as juos diktuodavo. Kai kurie ankstyviausi juodraščiai (nuo 1923–1924 m.) buvo rašyti iš esmės anglišku stiliumi su nedaug kalbos iškraipymų, tuo tarpu vėlesni (ypač nuo 1930-ųjų) jau buvo pradinėje „Finegeno šermenų“ formoje. Rankraščiai, užrašų knygelės, mašinraščiai su Joyce'o ranka darytais pataisymais ir priedais, taip pat korektūros lapai – visa tai rodo nuolatinį ir kruopštų tekstinės medžiagos sluoksniavimą ir plėtojimą. Kai kurie jo rankraščiai netgi buvo rašyti mėlynu pieštuku gulint ant pilvo, vilkint baltą chalatą. Joyce'as itin atidžiai tikrindavo kiekvieną žodį ir skyrybos ženklą, o jei kas nors pradingdavo ar būdavo išleista iškraipyta forma, tai buvo laikoma jo galutine valia.

 

Daugelis „Finegano šermenų“ rankraščių ir su jais susijusių medžiagų (užrašų knygelės, mašinraščiai, korektūros) saugomi viešosiose bibliotekose, tokiose kaip Bafalo universiteto Poezijos kolekcija, Britų biblioteka ir kitos JAV bei Europos institucijos. Šios medžiagos leidžia tyrinėtojams stebėti, kaip tekstas formavosi iš tūkstančių sudėtinių užrašų ir daryti pagrįstus sprendimus apie įvairius spausdintus leidimus, bei kurti naujus, remiantis skirtingais redakciniais metodais.

 

Maištinga Siela

 

Šios dienos daina: Modjo – Lady (Hear Me Tonight) [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki,

 

Šia Modjo įrašytą hitą vis dar retkarčiais galima išgirsto per kokį seną MTV kanalą iš 2000-ųjų repertuaro. Nežinau, kiek ji buvo populiari anuomet Lietuvoje, kai kūrinys vos tik pasirodė, bet manau, kad buvo jos klausytojų. Šios dainos melodija man ataidi iš ankstyvosios paauglystės, tiesa, nepamenu anuomet matęs vaizdo klipo, bet melodiją tikrai girdėjęs. Visgi su metais Modjo kūrinys Lady (Hear Me Tonight) „išlindo“ iš prisiminimų ir retkarčiais vis pasiklausydavau vienokiame ar kitokiame kontekste ir vis sukeldavo kokius nors nostalgiškus prisiminimus. Bet kas iš tikrųjų tie vieno superhito Modjo atlikėjai?

 

Modjo – prancūzų „house“ muzikos duetas, geriausiai žinomas dėl savo pasaulinio hito „Lady (Hear Me Tonight)“, susikūręs Paryžiuje 1999 metais. Grupę sudarė prodiuseris Romain Tranchart ir dainininkas Yann Destagnol, geriau žinomas kaip Yann Destal. Romainas, kurio vaikystė prabėgo įvairiose šalyse, įkvėpimo sėmėsi iš džiazo, o vėliau pasinėrė į „house“ muziką. Yannas, puikus multiinstrumentalistas, dainininkas ir dainų autorius, jautė stiprią aistrą pop ir R&B stiliams. Jų keliai susikirto 1998 metais muzikos mokykloje, ir netrukus abu nusprendė sujungti jėgas.

 

Modjo kūryboje dominavo prancūziškojo „house“, „nu-disco“ ir „alternative dance“ žanrai. Jų skambesiui būdingas melodingumas, ryškūs disko elementai ir dažnai naudojami „filtro“ efektai, primenantys kitų to meto prancūzų „house“ atlikėjų, tokių kaip Daft Punk ar Stardust, darbus. Grupė aktyviai veikė nuo 1999 iki 2003 metų, per šį laikotarpį išleisdama keletą sėkmingų singlų ir vieną studijinį albumą. Žinoma, svarbiausias jų kūrinys – „Lady (Hear Me Tonight)“, išleistas 2000 metais, tapo ne tik didžiausiu dueto hitu, bet ir pasiekė topų viršūnes daugelyje šalių. Ši daina ypatinga tuo, kad joje panaudotas disko legendų Chic kūrinio „Soup for One“ semplas. Kiti žinomi jų singlai – „Chillin'“ (2001 m.) ir „No More Tears“ (2001 m.).

 

Nors Modjo gyvavo palyginti neilgai ir išleido tik vieną albumą, jie padarė reikšmingą poveikį pop muzikos kultūrai, prisidėdami prie prancūziškojo „house“ žanro populiarumo visame pasaulyje 2000-ųjų pradžioje. „Lady (Hear Me Tonight)“ tapo vienu iš tų kūrinių, kurie apibrėžė to meto elektroninės šokių muzikos skambesį, įpindami disko elementus į „house“ muziką ir padarydami ją prieinamesnę plačiajai auditorijai. Iki šiol jų muzika išlieka atpažįstama ir mėgstama, o „Lady (Hear Me Tonight)“ yra laikoma klasikiniu „house“ muzikos kūriniu. Jų kūryba įkvėpė daugelį vėlesnių atlikėjų ir įtvirtino Prancūzijos, kaip svarbaus elektroninės muzikos inovacijų centro, reputaciją. Po Modjo iširimo, Romain Tranchart ir Yann Destagnol tęsė solines karjeras, kurdami ir prodiusuodami muziką kitiems atlikėjams. Taigi šiandien siūlau paklausyti šio kūrinio.

 

Modjo - Lady (Hear Me Tonight)

[žodžiai / lyrics]

 

Lady

Hear me tonight

'Cos my feeling

Is just so right

As we dance

By the moonlight

Can't you see

You're my delight

 

Lady

I just feel like

I won't get you

Out of my mind

I feel loved

For the first time

And I know that it's true

I can tell by the look in your eyes

 

Lady

Hear me tonight

'Cos my feeling

Is just so right

As we dance

By the moonlight

Can't you see

You're my delight

 

Lady

I just feel like

I won't get you

Out of my mind

I feel loved

For the first time

And I know that it's true

I can tell by the look in your eyes

 

Lady

Hear me tonight

'Cos my feeling

Is just so right

As we dance

By the moonlight

Can't you see

You're my delight

 

Lady

I just feel like

I won't get you

Out of my mind

I feel loved

For the first time

And I know that it's true

I can tell by the look in your eyes

 

Lady

Hear me tonight

'Cos my feeling

Is just so right

 

Lady

I just feel like

I feel loved

For the first time

 

Lady

Hear me tonight

Can't you see

You're my delight

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 129: kiekviena vasaros diena tegul būna kaip granato vaisiaus sėklos

 

Sveiki,

 

Vasara tęsiasi su lietumi ir debesimis, o aš toliau sau kuo puikiausiai poilsiauju namuose ir netrukus jau trauksiu į šiokias tokias keliones ir tai masina iš tikrųjų gyventi. Judėjimo filosofiją kuo puikiausiai išsakė Valdas Papievis (neseniai padariau apie tai įrašą), kuriame jis teigia, kad galima tiesiog eiti ir nefiziškai, galgi net pajungiant fantaziją ir šiokias tokias meditacines pastangas, tačiau manau, kad fizinis judėjimas ir patirčių rinkimas taip pat yra labai svarbus. Svarbu žmogui kasmet kur nors bent jau po kelis kartus nuvykti. Manau, geriausia į kokią nepažintą ir naują vietą, kuri nebūtų komfortabili, juk judėjimas leidžia cirkuliuoti kūnui ir dvasiai.

 

Neatsitiktinai pasirinkau šiam įrašui granato vaisių. Asmeniškai jo nemėgstu, tačiau jis įvairiose kultūrose turi savitą simbolinę prasmę. Pavyzdžiui, dėl daugybės sėklų, granatas dažnai simbolizuoja vaisingumą, gausą, derlingumą ir naują gyvybę. Kai kuriose kultūrose, pavyzdžiui, Turkijoje, nuotakos meta granatus, tikėdamos, kad išbirusių sėklų skaičius nuspės, kiek vaikų jos turės. Apskritai granato vaisius simbolizuoja vaisingumą ir meilę, grožį ir gausą. Te šios vasaros dienos būna kaip rubino granatų sėklos, kaskart vis kitokios, kaskart vis sultingos ir skanios.

 

Maištinga Siela