2015 m. vasario 22 d., sekmadienis

Filmas: "Namo riba" / "Housebound"




Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart trumpai apie Naujosios Zelandijos filmą „Namo riba“ (angl. Housebound) (2014). Daugelis sutrinka vos tik pradėję žiūrėti šią kino juostą, nes nesupranta, koks tai žanras: nei tai siaubas, nei tai komedija. Sakyčiau, filmo apibrėžtis gana aiški – novatoriška parodija. Parodijuojama, kas tik netingima – visi siaubo trilerio elementai, kameros rakursai, žvilgsniai, priežasčių ir pasekmių ryšys. Tiesiog viskas viename! Įdomiausia yra tikriausiai tai, kas patraukė ir kino kritikus, kad komedijos žanrinė pusė labai subtili, neperspausta ir tik pasireiškianti vietomis, pvz., atrodo visiškai nereikšmingas kadras, kaip mergina pila valiklio į tualetą – nei juokinga, nei ką, bet po to galvoji, kam reikėjo šio kadro ir pradedi kvatotis.

Filmas ganėtinai smagus, bet turi ir siaubo filmui būdingų elementų. Scenarijus išrankiotas iš gan gerai atpažįstamų siaubo trilerių ir siaubo filmų. Galima atrasti scenų iš filmų „Švytėjimas“, „100 pėdų“ (pastarojo pagrindu ir sukurtas filmas) bei kitus siaubo filmui būdingus scenų panaudotus elementus. Atpažinsite šablonus, braižą, kuris subtiliai balansuoja tarp kičo, todėl filmas lengvai ironizuoja, pokštauja, nepaleisdamas pagrindinės istorijos vadžių.

Visgi filmas daugiau ar mažiau skirtas pramogai, pasijuokti, pakikenti. Nėra kažkuo itin ypatingas, nebent tuo subtiliai išbalansuotu siaubo ir komedijos žanrų mišiniu. Iš esmės gana smagiai praleidau laiką, bet kažko įspūdingo nepamačiau.

Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb: 6.8


Jūsų Maištinga Siela

2015 m. vasario 20 d., penktadienis

Geriausių verstinės grožinės literatūros 2014 m. knygų sąrašas




Sveiki,

Paskelbtas vertingiausių šiuolaikinių verstinių grožinės literatūros knygų 2014 sąrašas. Tiesiog akys išsprogo, kiek mažai esu iš šio sąrašo perskaitęs, nors nenuostabu, juk dalį metų skyriau vien šiuolaikinei lietuvių literatūrai. Taigi, komisijos ir siūlymų sudarytas vertingiausių knygų sąrašas, kurį pailiustravau knygų viršeliais, jeigu kartais akis užkliūtų, o atmintis nepavestų:



Coetzee, John Maxwell. Jėzaus vaikystė. Iš anglų kalbos vertė Ona Daukšienė. – Sofoklis.



Dobozy, Tamas. Apgultis 13. Iš anglų kalbos vertė Milda Dyke ir Irena Jomantienė. – Versus aureus.
  


Geiger, Arno. Senasis karalius tremtyje. Iš vokiečių kalbos vertė Vilija Gerulaitienė. –  Gimtasis žodis.




Grytten, Frode. Avilio daina. Iš norvegų kalbos vertė Vita Kvedaraitė. – Gimtasis žodis.


Illias, Florian. 1913. Šimtmečio vasara. Iš vokiečių kalbos vertė Kristina Sprindžiūnaitė. – Sofoklis.


Johnson, Adam. Našlaičių prižiūrėtojo sūnus. Iš anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis. – Baltos lankos.



Martinez, Carole. Pasiūta širdis. Iš prancūzų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė. – Tyto alba.


Mitchell, David. Debesų atlasas. Iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys. – Tyto alba.


Murakami, Haruki. Dramblys pradingsta. Iš japonų kalbos vertė Jurgita Polonskaitė. – Baltos lankos.



Munro, Alice. Brangus gyvenime. Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė. – Alma litera.


Nosov, Sergej. Fransuaza, arba Kelias ledyno link. Iš rusų kalbos vertė Irena Ramoškaitė. – Nordina.


Oksanen, Sofi. Kai dingo balandžiai. Iš suomių kalbos vertė Danutė Sirijos Giraitė. – Versus aureus.


O'Connor, Joseph. Budinti šviesa. Iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijenienė. – Mintis.


Pamuk, Orhan. Sniegas. Iš turkų kalbos vertė Justina Pilkauskaitė-Kariniauskienė. – Tyto alba.


Parkkinen, Leena. Po tavęs, Maksai. Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.


Pelevin, Viktor. Omonas Ra. Iš rusų kalbos vertė Dalia Saukaitytė. – Kitos knygos.


Raud, Rein. Brolis. Iš estų kalbos vertė Danutė Sirijos Giraitė. – Apostrofa.


Rufin, Jean-Christophe.  Žlugusios viltys. Iš prancūzų kalbos vertė Asta Uosytė. – Žara.


Rushdie, Salman. Džozefas Antonas.  Iš anglų kalbos vertė Albinas Šorys. – Baltos lankos.


Šileika, Antanas. Pirkiniai išsimokėtinai. Iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas. – Versus aureus.


Tavares, Gonçalo M. Jeruzalė. Iš portugalų kalbos vertė Arvydas Makštutis. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.


Tulli, Magdalena. Itališkos „špilkos“.  Iš lenkų kalbos vertė Birutė Jonuškaitė. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Jūsų Maištinga Siela

2015 m. vasario 19 d., ketvirtadienis

Filmas: "Atkirtis" / "Whiplash"




Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart trumpai apie filmą „Atkirtis“ (angl. Whiplash) (2014), kuris sulaukė gausybės puikių įvertinimų. Tai pirmasis Damien Chazelle ilgametražis filmas. Na, šiam debiutuojančiam režisieriui jau ne kartą teko dirbti prie muzikinių dramų, todėl blykstelėjęs talentas neturėtų pernelyg nustebinti, kiek gali nustebinti pats filmas.

Neaušindamas savo klavišų pasakysiu: Filmas man labai patiko! Puiki istorija! Iš tikrųjų turiu kažkokią fobiją filmams, kurie vaizduoja muzikos pasaulį ir muzikos svarbą žmogui, esu ne vienu nusivylęs, todėl su ganėtinu skepticizmu ėmiausi žiūrėti šios juostos, bet viskas išblėso per penkias minutes, nuo pat pirmosios scenos, kai mušant pirmakursiui būgnus, į salę įžengia aktoriaus J. K. Simmons sukurtas personažas. Ir viskas. Emocinė įtampa, prikausto dėmesį, nors, rodos, lyg ir nieko kažko neįmanoma nevyksta. Vėliau stebint piktojo dėstytojo elgesys su savo mokiniais-vergais, vis kirbėjo mintis, kodėl taip svarbu būti geriausiojo rankose, kai dabartinis jaunimas, mąstant realiai, pasiųstų tokį „nepedagogišką“ tipą ant kelių raidžių ir dingtų tarpduryje su iškeltu viduriniuoju pirštu. Filmas apie autoritetus ir žmogaus motyvaciją. Apie žmogaus galimybių paribius. Įtraukiantis. Emocionaliai provokuojantis ir dramatiškai įtemptas.

Filmas, kuris palieka ant odos emocijas, tikriausiai yra mano paties labiausiai vertinamas. Net nebesigilinu, ar aktoriai gavo gerus apdovanojimus, nesikišu į diskusijas, kodėl vienas ar kitas negavo nominacijos, kokie vertintojai nekompetentingi – visa tai nesvarbu. Yra medžiaga. Yra vaidyba. Yra idėja. Yra emocija. Neužvilkinta. Stipru, nors ir plyksteli keliose vietose režisūrinis-scenarinis sentimentalumas, bet visa tai atrodo nereikšminga prieš viso filmo emocinį svorį. Šiaip, žinokite, dešimtukais nesišvaistau, jeigu ką.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 88/100
IMDb: 8.5


Jūsų Maištinga Siela

Penkiasdešimt pilkų atspalvių be erotikos




Sveiki,

50 pilkų atspalvių – labiausiai linksniuojama sąvoka paskutiniuoju metu ir tai tikriausiai tampa dalies kultūros sąvoka, kuri neapsiriboja vien tik literatūriniu kūriniu ar filmu, apie kurį perskaičiau itin daugiau žodžių iš Š raidės.

Stebina mane asociatyvus žmogaus protas ir mąstymas vienas sąvokas priskirti kažkam kitam, pagal panašias reiškinio ar daikto reikšmės dalis – tuo mes niekuo nesiskiriame nuo savo protėvių, kurie kūrė kalbą. Taip galima atsiliepti ir apie verkiančius Kauno kelius – kokie gražūs pilki atspalviai. Aišku, nesu kaunietis, jų keliais nevažinėju, buferiais neariu asfalto, todėl man lengva susirietus kikenti.

Bet kaip ten bebūtų, ar mūsų gyvenimas ir pasaulis netaptų pilkesnis, jeigu staiga neliktų pilkos spalvos su visais jos atspalviais? 

Jūsų Maištinga Siela