Filmas: "Mano vardas Khanas" / "My name is Khan"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti filmą „Mano vardas Khanas“ (My name is Khan) (2010 m.) Tai indų – amerikiečių filmas, trunkantis pustrečios valandos. Manau, jog tokį epą priskirčiau prie tokių kino filmų kaip antai „Lūšnynų milijonierius“ ir „Mano brolis Nikhilas“, pastarasis rodytas „Kino pavasaryje“ nepaliko abejingų. „Mano vardas Khanas“ yra neįprastas indų kinas, jame nėra indiškų šokių, veiksmas daugiausiai vyksta JAV – ose, bet tai, ką suteikia tos minutės praleistos su indiškos dvasios ir vakarų kultūros santūra, yra kažkas tikrai kalibriško ir galingo. Iš esmės pagrindinis herojus yra indų musulmonas, kuris serga autizmu, todėl filmas kažkiek priminė „Forestą Gampą“, kita pusė priminė filmą „Avarija“ (2006 m.) apie skirtingų rasių ir tautų sunkumus Amerikoje. „Mano vardas Khanas“ yra sukryžminta versija su indiškais prieskoniais.

Tai stiprus, emocionalus filmas. Jautresni čia gali ašaroti į valias. Indų aktorius Shahrukh Khan savotiškai perteikė autizmo požymius. Šis aktorius savo šalyje yra nemirtinga ikona ir tikriausiai daug populiaresnis už Leonardą Di Caprio. To, ko galbūt persoažuose trūko, viską užpildė graudulinga, labai išvystyta ir nuosekli Khano gyvenimo istorija. Iš esmės daug dėmesio skiriama politikai, kadangi po Rugsėjo 11 – osios indai ir kiti rytiečiai buvo greitai vejami, engiami ir kitai nekenčiami. Filmas parodo nekaltų emigrantų dalią, sakyčiau, dar visai švelniai ir romantizuotai, tikiu, kad tikrieji amerikiečiai kur kas žiauriau dorojosi su nekaltais musulmonais, induistais ir kitatikiais, pamiršdami, kad patys kažkada buvo Amerikos imigrantai. Daug dėmesio skiriama ir tautų vienijimui, kas mane labai nustebino, šis filmas kviečia pamiršti nesantaikas tarp induistų ir musulmonų, tarp musulmonų ir žydų. Galiausiai išlaisvėjęs, suvakarėjęs pasaulis išlaisvina žmogų tiek, kad jis gali pasakyti savo nuomonę į religiją, semtis tik teigiamo poliaus, o ne tai, ką žiauriai interpretuodamas kalba rabinas ar musulmonų dvasininkas. Filmo idilė labai graži – jungti žmogų ne per skirtingas dogmas, bet pagal meilę ir gėrį t.y. pagal žmogiškuosius prigimties išteklius.

Šalia politinių, autizmu sergančio žmogaus ir pasaulio aktualijų dar rutuliojasi ir sergančiojo bei gražuolės indės induistės meilės istorija. Tai turininga meilė, kartais labai jau idiliška ir romantizuota, kas apskritai ir būdinga indiškoms melodramoms, tačiau neapsigaukite, tai tikrai kažkas daugiau. Žmonės netenka darbų, netenka artimųjų, turi ieškoti darbo, kad prasigyventų. Pasikeitus požiūriui į rytiečius po Rugsėjo 11- osios, taip nužudomas ir Khano sūnus. Aplinkybės keičia žmones, tačiau autizmu sergantis žmogus to nepripažįsta, tad jis apkeliauja kone visą JAV, kad pasakytų JAV šalies prezidentui vieną dalyką – Mano vardas Khanas ir aš nesu teroristas. 

P.S. Tai trečias filmas, kuriam iš eilės ir vėl duodu 10. Greitai išlepsiu nuo gerų filmų.

Įvertinimas: 10/10

Jūsų Maištinga Siela