Sveiki visi,
Taigi praėjo dar viena savaitė ir aš labai trumpai skubu įvertinti kiekvieną „Chorų karų“ chorą. Šią savaitę chorai dainavo lietuviškas dainas dėl dviejų savaime suprantamų priežasčių – Vasario 16 –osios ir paskatos Justinui Marcinkevičių pagerbti. Nieko nelaukdamas, pristatau trumpai chorus:
Auksinis Utenos Choras:
Per šią dainą Auksinis choras vos neiškrito. Tenka iš dalies sutikti su komisija, kuri šiek tiek pabarė šį chorą. Suprantama, pati daina įpareigoja, jog šis atlikimas būtų laisvas, lengvas. Aišku, šįkart Augustės reikėjo daugiau, kad išvestų dainą į priekį. Anąkart šis choras gavo pastabą, kad solistės nava buvo per daug, šįkart atvirkščiai, tačiau visumoje man šis choras tinka ir patinka. Daina – lietuviška, gerai žinoma. Galbūt norėtųsi estetikoje daugiau linksmumo, nes dabar šiek tiek atrodo dirbtinai, imituota. Jei jau merginos išsirišo plaukus, nusimetė batelius, tai tikrai galėjo sukelti laisvės pojūtį, daugiau padraikyti plaukais, būti laisvesnėmis. Šiaip visai daina atlikta neblogai. Vertinu – 9 su avansu.
Burgundiškasis Kauno Choras:
Be jokios abejonės su šia daina Kaunas darė labai didelę riziką ir žingsnį atgal. Taip, Linas Adomaitis – nuostabus, man jo dainų popuri visai patiko, tačiau choras tikrai tapo bekais. Tas vaidinimas Danguolės ir breikmeisterių nelabai reikalingas, tačiau breikas geras, bet kažkoks bardakas, nederantis, chaotiškas. Suprantu, turėjo būti „tūsas“, tačiau jis chorui nelabai tiko, bet choras tikrai turėjo būti drąsus, kad išdrįstų taip su savimi eksperimentuoti. Už tai, kad Adomaitis man patinka, duodu su avansu – 8.5
Ugninis Tauragės Choras:
Šiam chorui labai pasisekė, nes jie dainavo pagal Justino Marcinkevičiaus eiles ir atitiko visos laidos kuriamą koncepciją. Man asmeniškai tai vienas geriausių pasirodymų, labai patiko, labai lietuviška, labai jautru ir darnu. Man labai tas darnumas ir „švara“ atsiskleidė, nepersistengė, buvo savimi, tikri ir užpildyti. Komisija išties kompetentingai įvertino šį chorą. Tikrai labai gerai padirbėjo šįkart Tauragės choras ir už tai pelnytai juos vertinu 10 – uku! Šaunuoliai.
Smaragdinis Telšių Choras:
Manau, su šia daina užaugo visa mano karta ir tai tikrai, kaip sakė pats Ovidijus Vyšniauskas, tai daina tapusi klasika. Daina ir pasirodymas buvo sukritikuoti, tačiau man labai patiko. Idėja, bent jau aš supratau – emigracijos stabdymas, o ne skatinimas, kaip kažkas iš komisijos interpretavimo. Tai viena iš dainų, kurią norisi atsisukti ir vėl paklausyti. Labai gražiai interpretuota dainos pabaiga. Na, ką aš čia bepritaukšiu, žodžiu, man tikrai patiko – 10.
Baltasis Vilniaus Choras:
Šis choras ir toliau rizikavo su Neringos repertuaru ir, savaime suprantama, nudegė. Noriu tik pasakyti, kad šis pasirodymas, man asmeniškai, labiau patiko nei praėjusios savaitės. Gal dėl to, kad ta daina visiems jau labai įaugusi į kraują, o ir dainavimas man labai gražiai pasirodė. Ypatingai vyrų bosai ten gerai „suvargonino“. Žodžiu, baltasis choras pasirodo neblogai, tačiau tai jų neišgelbėjo. Jų choras pasitraukė iš projekto. Vertinu – 9
Sidabrinis Tarptautinis Choras:
Jeigu Utenos ir Kauno chorai šįkart apvylė, tai Sidabrinės labai nustebino. Pradžioje vyrukas matos pamiršo žodžius, tačiau nedaug kas tikriausiai ir pastebėjo, nes choro stiprioji pusė – moterų vokalai. Moterų balsai labai gražūs ir skaidrūs. Ši Smorigino daina man labai ir taip patiko, tačiau Sidabrinis Tarptautinis choras tikrai pasistengė ir privertė suvirpėti. Aišku, buvo klaidelių, kažikurie esantys gale atrodė, kad tik žiopčioja, tačiau priekyje žmonės buvo tikri, nuoširdūs. Pabaigoje pasirodžiusi solistė, tiesiog, pritrenkė savo grožiu ir balseliu. Na, ką ir besakyti – 10.
Oranžinis Alytaus Choras:
Būsiu labai negeras ir subjektyvus. Daina man nepatinka ir nepatiko. Ji gana paprasta kaip Utenos choro, o tas roko intarpas labai jau ne mano skonio, tačiau tenka prisipažinti, kad jie, kaip sakė Loreta Sungailienė, yra jaunatviški, turi parako, gerus balsus ir juos demonstruoja. Labai jau, mano galva, skysta daina. Nereikia intelektualių dainų, tačiau kaip lietuviškų dainų vakarui, mano galva, būtų galėję pasirinkti ir geresnį variantą. O šiaip tai pasirodymas gan neblogas – 8.5
Štai visos savaitės apžvalga. Laukiam kitos savaitės, kurioje nekris nė vienas choras, tačiau nė vienas nežada pasiduoti ar atsipalaiduoti. Tikiuosi, kad komisijoje ir toliau nepamatysime Jurijaus Smorigino ir neprasidės baisusis kičas. Komisiją šįkart buvo kompetentinga ir tvirta. Džiaugiuosi, jog sėdėjo protingi savo srities žinovai.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą