Knyga: Juozas Tumas - Vaižgantas "Nebylys"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti Vaižganto apysaką „Nebylys“. Na, kalbėti apie Vaižganto kūrybą nėra lengva, o tuo labiau ją skaityti. „Nebylys“ pasidavė gan lengvai, palyginus su epopėja „Pragiedruliai“, gal dėl to, kad „Nebylys“ jau rašytas einant kūrėjui į pačią senatvę, o gal tiesiog akys apsiprato su Vaižganto tekstų.

„Nebylys“ – tai daugiasluoksnis pasakojimas apie dviejų draugų (Kazio ir Jono) draugystę. Pasakojimas – tragiškas, tačiau didžioji jo dalis nupasakota gan idiliškai. Jau taip gražiai ir saldžiai nupasakojamas Puzionių kaimo gyvenimas, kad net seilė gali nutįsti, bet visada ten, kur gražu, įsivelia ir velnias. Panašiai nutiko Kaziui ir Jonui, nuo mažens augę kartu, mylėti abiejų motinų, tačiau per kelią perbėga juoda katė, kai Kazys nutaria vesti Anelę, kuri patinka ir Jonui. Viskas toliau primena „muilo operą“, tik tai su lietuviškaisiais siužeto vingiais.

Skaitant, kai kurios vietos tikrai labai įdomios ir net trikdančios, pvz.: Kazio meilė Jono mamai, kuriai 60 metų ir šis ima ieškoti sau žmonos panašios į dėdienę Butkienė. Tame esama labai daug, sakyčiau, psichologizmo. Kvepia šiokia tokia „Edipo komplekso“ atmaina. Autorius šįkart tikrai įtaigiai aprašo Kazio ir dėdienės meilės peripetijas, bet kartu nepamiršta įterpti ir kunigo Norkaus, kuris labai jau autobiografiškas pačiam Vaižgantui.

Kūrinys nagrinėja žmogiškumo problemas, kada žmogui gali ir be velnio pagalbos pasimaišyti protas ir jis gali iškrėsti siaubingų dalykų. Pagrindinės temos atsimuša į žmogaus psichologizmą, kalbama apie žmogaus valią suvaldyti savo prigimtį, išlikti žmogišku aistros akimirkoje, kalba apie valią ir laisvą pasirinkimą. Taigi čia ir vėl turime kunigą Vaižgantą, kuris rašo apie meilę, bet rašo nutolęs nuo jos epicentro, tarsi stebėdamas Puzionių kaimo gyventojus iš šalies. Tai kunigo pasakojimas apie meilę, panašų turėjome ir Vinco Mykolaičio – Putino „Altorių šešėly“, tai Vaižganto nė iš tolo meilės manija ir potyris nedvelkia autobiografija, nors ką tu gali žinoti. Siūlau patiems paskaityti šį kūrinį, tikrai, mano galva, neblogas, suprantamas, įtraukiantis pasakojimas. Patiks visiems, kuriems patiko Altorių šešėly“.

Jūsų Maištinga Siela