Sveiki visi,
Nežinau kaip Jums, bet man Vasaris visada yra kažkoks permainų, netikėtumų ir sukrėtimų mėnuo. Toks jis jau man yra, bet matau, kad ir pačiai Lietuvos valstybei taip pat yra toks „kitoks“ mėnuo. Taip, 1918 metais mes po keleto amžių prievolės carinėje Rusėje, gavome Nepriklausomybę. Vasario 16 – oji yra paženklinta krauju ir garbe, tad visai nenuostabu, kad skubu Jus visus sveikinti su mūsų šalies Nepriklausomybės diena. Na, ir iš tikro, nežinau, ko Jums bepalinkėti. Viena pusė sako, kad neišbarstytume savo lietuvybės, kad neemigruotume, kad būtume vieningi, tačiau kita pusė sako – skrisk, matyk, pažink, jauskis laisvu žmogumi tarp kitų laisvų. Laisvė buvo atsakomybė, ji tokia ir tebėra, visada jos norėjome, o kai gauname, tai nebežinome, ką su ja daryti. Tad noriu palinkėti būti ne lietuviu, bet būti žmogumi, nes mano galva, mūsų tautai trūksta ne patriotizmo, ne meilės savo tėvynei, - ji visada buvo,- tačiau trūksta žmogiškumo, pagarbos vieni kitiems ir „kitokiems“, svetimšaliams. Mes esame labai kantrūs, taip, mes kantrūs, nes esame savo valdžios ir oligarchų vergai, tačiau mes esame masė, mes esame jėga, tad, jei kovosime ne prieš kitus, o kovosime už geresnį rytojų ir pasisakysime, kas esame, tad manau, kad tikrai tapsime ne tik žmonėmis, bet ir tikrais lietuviais. Sveikinu Jus su mūsų šalies Nepriklausomybės diena!
Rytoj sukaks ketveri metai, kai mirė rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Šiandien, tokią svarbią mūsų šaliai dieną, mirė garsus Lietuvos poetas Justinas Marcinkevičius. Nieko nepadarysi, toks jau tas sukrečiantis vasaris, jis ir duoda, ir atima. Manau, kad Marcinkevičius buvo ir liks viena svarbiausių mūsų tautos poetinių figūrų, kur greta amžinai atsistoja šalia Salomėjos Nėries. Tebūnie šviesus jo atminimas. Apie gyvenimą ir mirtį gerai pasako jo eilės:
Pasigailėjimo rudens laukams,
Seniems žmonėms ir einantiems per lietų.
Pasigailėjimo vaikams. Bet kam
Ant atsisveikinimo lieptų.
Ir pasmerktiems, ir apverktiems,
Išėjusiems be sugrįžimo -
Pasigailėjimo visiems! - ir tiems,
Kurių net motinos neatpažino.
Pasigailėjimo langų šviesa -
Visų šviesa. Visų ranka ją laiko:
Ir moteries, ir vyro, ir to vaiko,
Neaiškiai jaučiančio, kad ir tamsa -
Ne pabaiga, o tik šviesos tąsa,
Kuri gyvybę su mirtim sutaiko.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą