Argentinos vėliava.
Argentina nuo seno garsėja geru vynu.
Argentinos žemėlapis.
Buenos Aires. Pats miestos centras ir širdis.
Argentina ribojasi su Čile, o ten - gausybė kalnų.
Į Buenos Aires ateina rytas. Dievaži, kaip Niujorkas.
Diego Maradona - Argentinos pasididžiavimas ir legenda.
Viršuje "Iguazu" kriokliai, kurie riboja Argentinos ir Brazilijos sieną.
Žemiau - spalvingasis La Boca kvartalas.
Sveiki visi,
Man visa knietėjo parašyti kokį straipsniuką apie Argentiną. Visada ten
norėjau nuvykti, žinot, Buenos Airės, naktinis gyvenimas, prirūkyti tango
kvartaliukai, akordeonas ir aistringas trepsėjimas į medines grindis,
aistringos moterys, skvarbūs vyrų žvilgsniai, spalvotasis La Boca kvartalas ir
viskas kaip vienas didelis stebuklas.
Argentina pripažinta viena tolerantiškiausių Lotynų Amerikos žemynų šalių,
o jos sostinė Buenos Airės yra vienas didžiausių pasaulių miestų, kuris su
visais priemiesčiais talpina apie 11 milijonų gyventojų, o pačiame epicentre
gyventojų kiekis arti trijų milijonų. Sunku įsivaizduoti tokius skaičius ir
kiekius vienoje vietoje! Niekada nesu buvęs Argentinoje, bet tai yra viena
geidžiamiausių mano šalių, kurią norėčiau aplankyti. Argentina man visada yra
kaip neišsipildžiusi svajonė, o tie žmonės, ta kultūra, kuri ten vystosi,
gyvena kažkurioje mano sielos dalyje. Ar Jūsų pačių retkarčiais neapima toks
jausmas, kad turite kažkokį giminingą ryšį su kažkuria tautą, jos kultūra ir
istorija? Manęs irgi.
Simpatiją Argentinai jau turiu seniai. Juk tai visiškai laukinis kraštas!
Bent jau toks buvo prieš penkis šimtus metų! Pas mus kūrėsi jau pirmasis
universitetas, o ten dar tik užkariautojai pradėjo įkurdinėti Buenos Aires.
Štai kokia sena yra Lietuva, o mūsų šalies samprata ir mentalitetas siekia
tūkstantmečius, palyginus su jaunute Argentina ir kitomis Šiaurės ir Pietų
Amerikos šalimis. Buenos Airės labai gražiai išsiverčia į lietuvių kalbą – Geri
Orai. Manoma, kad šį pavadinimą sostinė ir gavo dėl įkūrėjo suteikto pavadinimą
dėl gerų orų Argentinoje.
Šiaip mane visada stebina tai, kai pas mus Kalėdoms žmonės tikisi sniego,
dienos sutrumpėjusios iki nago juodumos, o ten žmonės Kalėdas švenčia įsijungę
ventiliatorius – juk vasara. Buenos Airėse beveik niekada nesninga. Turiu vieną
pažįstamą, kuris prieš kokius keturis metus man vasarą (Lietuvos sezoniniu
laiku) atsiuntė nuotrauką, kaip Buenos Airėse sninga. Straipsniai rašė, kad
paskutinį kartą Buenos Airėse sniegas buvo pasirodęs tik 1918 metais. Man
belieka tik įsivaizduoti, kaip ten buvo nustebę žmonės, kurie per savo gyvenimą
net nebuvo įšvykę toliau į pietus, kur pas juos šalčiau ir niekada nebuvo matę
sniego. Tikriausiai turėjo labai džiaugtis. Taigi Gerų Orų miestas ir jos
kultūra... Kiek teko domėtis ir klausinėti, kad Argentinoje visgi nėra labai
saugu, žinoma, yra super saugių ir puikiai sutvarkytų kvartalų turistams, bet
patys vargingesnis vietiniai gyventojai, kurie nuoširdžiai lanko bažnyčią, eina
į darbą, o vakarus leidžia prie TV ekranų, laidų, žinių ir muilų operų, gyvena
kur kas paprastesnį gyvenimą. Tokie žmonės pirmuosiuose aukšto namuose būtinai
įsirengs grotas, nes nesaugu būti naktimis kai kuriose vietose ir kvartaluose.
Argentina 2002 metais patyrė labai didelę ekonominę krizę, todėl išaugo
didelis nedarbas ir padaugėjo vagysčių ir t.t. Nežinau, kaip šalis atlaikė
šiuos sukrėtimus 2009 – 2011 metais, būtų įdomu sužinoti, bet šalis turi visai,
sakyčiau, neprastą prezidentę, kuri neseniai buvo išrinkta antrai kadencijai.
Tikriausiai argentiniečiams tiko ir patiko jos valdymas...
Jei Jums pasakyčiau „Argentina“, ką Jūs pirmiausia pagalvotumėte? Kokios
asociacijos kyla? Be tango ir vyno? Ogi futbolas! Jeigu mes dieviname krepšinį,
tai visų argentiniečių „antroji religija“ – futbolas ir Diego Marodana, kuris
1978 metais savo šaliai padėjo laimėti Pasaulio Čempionų auksą. Ne paslaptis,
kad Lotynų Amerikoje geriausiai futbolą žaidžia Argentina ir... Brazilija.
Todėl visai natūralu, kad argentiniečiai nemėgsta brazilų, o brazilai
argentiniečių. Ne, ne dėl politikos ar kokios konkurencingos ekonomikos, o
būtent dėl futbolo. Tas pyktis galbūt yra tik tarp pačių aršiausių fanų, tą
pajutau ir savo Facebook‘e, kuriame turiu vieną pažįstamą lietuvį, kuris jau
daugelį metų gyvena Brazilijoje ir šis savo anketos sienoje parašė, kad
aplinkui visi brazilai džiūgauja, kad lietuviai krepšinyje nugalėjo Argentinos
ekipą, nes ne kiekvieną dieną neva argentiniečiai gauna į kaulus. Sunku su tuo
sportu, ji kaip ir politika... O štai Argentina Olimpinė čempionė krepšinio rungtynėse,
nugalėjusi ir Lietuvą, ir visus varžovus, o
mums kone beliko nusprogti iš pavydo, tariant liaudiškai. O patys
argentiniečiai tik paklaksėjo akytėmis, na, kas jiems tas krepšinis, jei jie
turi futbolą. O mes tikriausiai būtume šventę kokį mėnesį dėl gautų medalių,
tačiau aplinkui tikriausiai kitataučiams tai ir nerūpėtų. Visi mes mokame
sureikšminti savas pergales ir pamiršti kitų laimėjimus.
Turiu tokį pažįstamą lietuvių išeivės anūką Rosario mieste (berods, antrame
pagal dydį Argentinos mieste), kuris man taip pat rodė vaizdus, kaip pačioje
Argentinoje kovojama futbole, nes šalyje esti ne viena stipri rinktinė, o
nepatenkinti fanai kelia riaušes po varžybų, todėl matytame reportaže galėjau
įsitikinti, koks iš tikrųjų karštas argentiniečių būdas.
Kalbant apie Argentinos ryšius su Lietuva, galiu pasakyti, kad šioje šalyje
tikriausiai antra po JAV daugiausiai emigrantų lietuvių po Antrojo Pasaulinio
karo, kai atėjo sovietai. Ten mūsų lietuvių, kaip manoma tuo metu nusėdo apie
30 – 40 tūkstančius. Nemaža dalis, ar ne? Tas pats draugas iš Rosario, rodė
kelias savo močiutės nuotraukas, kuri yra lietuvė, pats draugelis ir jo tėvai
lietuviškai nekalba, tačiau pats yra didelis Lietuvos fanas. Jis man ispanų
kalba, argentinietišku dialektu pasakojo apie stiprią lietuvių bendruomenę
Argentinoje, rodė nuotraukas ir t.t. Galbūt ten niekas jau ir nekalba
lietuviškai, tačiau ten nusėdusi lietuvių jau argentiniečiais tapusi karta
mielai rengiasi mūsų tautiniais rūbais, klausosi dainų ir su didelėm simpatijom
kalba apie mūsų šalį.
Šiaip ten seni žmonės labai gerbiami ir mylimi. Gal ne visur ir ne visada,
bet dažniausiai taip. Jų įprotis visada bučiuotis susitikus į žandus – puikus!
Seneliai savo vaikų ir anūkų nebūna pamiršti, jie prižiūrimi, dažniausiai
nesėdi senelių namuose, nekalbu apie visus, tačiau tokia tendencija tikrai yra.
Na ir pati Argentinos gamta, kaip be jos? Gamta nuo atogrąžų miškų prie
Brazilijos ir nuostabiųjų krioklių iki pat Antarktidos. Didžiąją dalį
Argentinos užima Patagonija, tokios lygumos panašios į stepes, kur auginamos
avys ir kiti galvijai. Šiaip Lietuvoje ne daug produkcijos esu pastebėjęs iš
Argentinos. Turiu įdomų įprotį – visada mėgstu pažiūrėti iš kokios šalies yra
atkeliavęs produktas. Daugiausiai tai būna žemės riešutai ir vynai. Ak, kaip
galėjau pamiršti vynus! Raudonas ir sausas vynas iš Argentinos yra pats mano
mėgstamiausias! Apskritai mėgstu Argentinos ir Čilės vynus – jie nuostabūs! O
ir Lietuvoje vis labiau ir labiau populiarėja jų produkcija, o ir džiugu, kad
iš tolimų šalių importas gali dominuoti su vietiniais ispanų, italų ir kitais
Europos vynais.
Jei kada nuvykčiau į Argentina... Ne, gal geriau apie tai nereikia. Graži
Tu ir iš tolo, kol dar nesu ten, kol dar nepamačiau visų tų dydžių, mastų,
kultūrinių maišačių, norisi išlaikyti Argentiną širdyje tokią, kokia ji yra. O
ji – nuostabi, mėlyna, kalnuota ir lygi, skaidri ir uždeganti, aistringa ir
šviesi, tikinti ir mylinti.
Gal ne dabar, gal ateityje... Kas žino, gal ir kitame gyvenime, bet tai visai
nebaisu. Juk aš ten būsiu.
Jūsų Maištinga Siela
Nuostabus straipsnis! Labai gražiai aprašyta. Linkiu aplankyti šią šalį!
AtsakytiPanaikinti0
AtsakytiPanaikinti+;) Buvau. Grįžau gruodžio 11d. :) Praleidau tris savaites. Buvo vasaros pradžia. Dar turistų mastas ne toks didelis kurortuose. Žmonių masės centre. Negali svajoti, turi plaukti su minia, kitaip sutryps :) Buvau Singapūre vasarą - taip pat didelis miestas ir tuo pačiu valstybė, bet kažkaip ten žmonės labiau gerbia vienas kitą, dėl to - tokio lipimo per galvas nepajutau. Buenos Airės didmiestis visu gražumu :) Neišsivysčiusi šalis, kaip mūsiškė. Bet tolerancijos tikrai daug :) palaidų žmonių irgi. Mėsėdžių kraštas, dėl to man kaip vegetarei buvo kiek sudėtinga išgyventi :) Šiaip brangu. Architektūra neypatinga. Didelė šalis, turinti visko. Visko nepamačiau, bet daugiau grįžti nenorėčiau :) Klimatas geras, bet ir kitur galima rasti daugiau visko. Vietoj Argentinos rekomenduočiau daugiau egzotikos trokštančių rinktis Peru, Boliviją... Ten nors žmonės bus kitokie. Buenos Airės ir Argentinoje indėnus išskerdė emigrantai kolonizuotojai. Dėl to gatvėse pagrinde tokie itališki, šviesūs žmonės ir dalis tamsesnio gymio ispaniško braižo žmonių. Tad mane labiau trauktų senovės indėnų kraštai :) Linkiu vis tik greičiau aplankyti Pietų Ameriką. Ji įdomi.