Recenzija: Nijolė Gabija Wolmer "Didysis astrologinis Mėnulio kalendorius 2012"

Sveiki visi,

Taip nutiko, kad šiandien teko pavartyti naujausią Nijolės Gabijos Wolmer „Didįjį astrologinį Mėnulio kalendorių 2012“. Nusprendžiau čia parašyti savo atsiliepimus...

Jau vakar kažkaip užsidegiau paskaitinėti šį kalendorių, nes labiausiai jame mane domino įvadinis Wolmer straipsnis, kuris mane gerokai nustebino. Mano nuomonė apie Wolmer kol kas buvo puiki, pasikliauju jos astrologinėmis naujienomis ir dvasinėmis įžvalgomis jau daugiau nei septynerius metus ir galiu užtikrinti, kad dar niekada nenuvylė. Ypač dvasiniais dalykais, todėl labai rūpėjo pasidomėti, ką ji pasakoja apie artėjančius 2012 virsmo metus.

Galiu pasakyti, kad kažkiek nustebau, nes kalendoriaus autorė pateikia tris galimus 2012 – ųjų vyksmo - transformacijos scenarijus. Pats Mėnulio kalendorius sudarytas pagal antrąją scenarijų, skirtą daugiau skeptikams, remiantis senovės Avestos tradicijomis t.y. kiekvieno mėnesio išsami iliustruota lentelė su dienų simboliais, Mėnulio kelionėmis po zodiako ženklus ir t.t. Visa tai pateikta tradiciškai taip, kaip ir pernai, užpernai ir t.t. Iš esmės niekas per daug tame kalendoriuje ir nepakitę – tas pats stilingas šablonas, informacijos struktūra ir t.t. Aišku, kaip kiekvienais metais dedamos naujos mandalos. Šiuo kalendoriumi domiuosi nuo pat 2005 metų, todėl teko pajusti mandalų galią, nes jomis galima medituoti. Kiek pats žinau, šios mandalos yra ne šiaip sau, bet Nijolės Gabijos Wolmer partnerio Raimundo Karecko kūrybos vaisius, pasiektas per meditacijas, todėl šios mandalos daugiau ar mažiau atitinka ateinančių metų vibracijas, todėl jos turi harmonizuojančią galią. Teko stebėti ir pačių mandalų raidos etapus nuo pat 2005 metų, tai kiekvienais metas, jų struktūra, spalvos ir pateikimo būdas skiriasi. Šiais metais mandalos (o jų yra 12 – kiekvienam zodiako ženklui) pasirodė man labai tirštos, sulietos. Jos pakankamai spalvingos, dominuoja vaivorykštinės spalvos, bet jų kontūrai tarsi išsilieję... Tiesa, dar nebandžiau ties jomis susikaupti, bet kada nors pabandysiu.

Kalendoriuje kaip visada pateikta kiekvienam zodiako ženklui mėnesio charakteristika, taip ir bendros visų metų tendencijos, šiek tiek informacijos pagal Kinų astrologinę charakteristiką. Šiaip pasirodė, kad 2012 bus galingi metai, bet tai nereiškia, kad lengvi. Tai veikiau tarsi augimo, brendimo metas, kurie turėtų galiausiai pertransformuoti ne tik mus, žmones, bet Žemę ir mūsų gyvenimo įpročius, pradedant nešvaria politika, ekonominėmis – finansinėmis sistemomis ir baigiant mūsų asmeniniais vartotojų įpročiais...

Labiausiai mane nustebino, kaip sakiau, Nijolės Gabijos Wolmer įvadinis straipsnis apie tris scenarijus. Pati autorė prasitarė jau daugelį metų matanti kažką panašaus į vizijas, kurios nurodo 2012 transformacijos etapus. Žinot, skaičiau ir stebėjausi, nes autorės įžvalga labai sutapo su daugelio kitų autorių pateikta informacija apie 2012 – uosius metus. Wolmer tuojau čia užginčija, kad jos žodžius taip pat nereikėtų priimti už gryną pinigą, nes tai tėra tik jos asmeninės įžvalgos pasakojimas. Straipsnyje pateikta daug intriguojančių faktų, daugiausia jos remiasi į statistinius duomenis apie suaktyvėjusią Žemės planetą t.y. cunamių, vulkanų, uraganų statistiniai duomenys per praėjusį šimtmetį, kurių kreivės dėsningai paskutiniuoju metu kyla į viršų. Autorė taip pat kalba apie magnetinių polių poslinkį, apie tai, kad po jų visai įmanoma, jog žmonės praradinės atmintį ir t.t. Iš tikrųjų straipsnis kalba įspėjama, o ne gąsdinančia, tačiau reikia pripažinti, savotiškom apokaliptinėm nuotaikom apie 2012, o ypač apie gruodžio 12 – 24 dienas. Wolmer taip pat neslepia ir fakto, kad ir Lietuvai, vienai saugiausių pasaulio šaliai, geografine prasme, taip pat teks nukentėti nuo Žemės pertransformavimo, „pakylėjimo“ metu. Autorė vis pažymi, kad nuo rugsėjo mėnesio reiktų pradėti kaupti maisto atsargas, nes po to gali būti per vėlu...

Aišku, kad ir ką toliau pasakočiau, tai būtų straipsnio atpasakojimo turinys, o aš pats siūlau įsigyti kalendorių ir jį paskaitinėti, panagrinėti, apmąstyti. Aš pats iš tikro jau nebežinau, nei kuo tikėti, tiesiog belieka laukti, juk 2012 – ieji jau visai šalia. Visai kitokios tendencijos brolių Azanovų kalendoriuje, kurie kelia klausimą „sveikas protas ar pasaulio pabaiga?“, panašiai ir Palmyros Kelertienės astrologiniame kalendoriuje, kuris, perdėm, man pasirodė per daug iliustruotas pačios autorės nuotraukomis, o ne tiek išsamus... Kol kas esu arčiausiai Wolmer, jeigu galima taip išsireikšti, mokyklos. Kas žino, gal visai to ir nebus, tačiau, jeigu visgi pasitvirtins tos autorės įžvalgos, tai tikriausiai laukia nelabai kas to žmogelio, juolab, kad ne tik Europa, bet ir visas pasaulis prisistatęs atominių elektrinių, kitų pavojingų pastatų, kurie gali sukelti per tektoninių plokščių judėjimą didžiulių kataklizmų, radioaktyvių medžiagų nutekėjimą ir sklaidą... Tačiau, viso tai gali ir nebūti – pagyvensim ir pamatysime.

Kaip sako autorė kalendoriuje, juk mes gyvename toje mažytėje mėlynoje planetoje tarp gausybės žvaigždžių ir nuolatos sukamės, transformuojamės, netgi tada, kai mylimės ir baramės, mes netgi ir tada tebesame toje mažoje mėlynoje planetoje tarp žvaigždžių ir sukamės...

Jūsų Maištinga Siela