Sarkoma - klastinga liga

18-a, 23-eji, 24-eri, 25-eri metai - tai amžius žmonių, kuriuos staiga, netikėtai užklumpa sunki onkologinė liga - sarkoma. Kodėl ji tarsi klastingas priešas puola jaunus žmones?

Staiga padidėjo limfmazgiai

Tą dieną, kai dainininkas Sasha Son lankėsi Vilniaus Santariškių klinikose ir susitiko su sarkoma sergančiais ligoniais, jo gerbėja Eglė Marcinonytė susitikime nedalyvavo. Jautėsi taip blogai, kad negalėjo net pastovėti. Žodžius "Vėžio himnui", kurį sukūrė dainininkas, parašė jau seniai ir labai norėjo paklausti, ar juos panaudojo.

Lietuviško himno onkologinėms ligoms idėja Eglei kilo išgirdus tokią dainą anglų kalba. Kartą kalbantis su likimo drauge Roberta abi nusprendė sukurti žodžius. "Ištvert išbandymą tu privalai, tikėk ir niekada nepasiduok, gyvenimą sau dovanok", - toks himno, kurį sukūrė merginos, moto.

Tai buvo pavasarį, po to, kai sunki liga - sarkoma Eglei atsinaujino. Pirmąkart mergina susirgo praėjusių metų kovą. Sutino limfmazgiai kairėje kirkšnyje. Kazlų Rūdos, kur Eglė gyvena, gydytojai įtarė infekciją, bet Kauno medicinos universiteto klinikose atlikus tyrimus paaiškėjo sunkesnės ligos diagnozė: sarkoma arba, kitaip sakant, jungiamojo, raumeninio audinio vėžys.

Dabar liga išplitusi kojose, dubenyje, nors atrodė, kad jau buvo suvaldyta. Vasarį Eglė atostogavo Čekijoje. Draugai slidinėjo, o ji nuo kalnų važinėjo rogutėmis.

"Kojos buvo beveik sveikos, o grįžus suparalyžiavo. Ir dabar vos paeinu, praradau 15 kg svorio", - liūdnai kalba mergina. Ir čia pat viliasi: "Gydytojai pakeitė vaistus, todėl, kai tik sveikata pagerės, šausiu kaip raketa."

Draugų siela, varžybų, žygių organizatorė E.Marcinonytė jaučiasi laikinai pasitraukusi iš aktyvaus gyvenimo. Iš studijų Vilniaus universitete - taip pat, nes liko tik valstybiniai egzaminai bakalauro laipsniui gauti. Dabar Eglė, jos žodžiais tariant, visko prisigalvoja: veria iš karoliukų papuošalus, skaito psichologinę literatūrą, "kad stogas nenuvažiuotų". Ir tiki, kad didžiausios kančios - jau praeity. "Gydytojai irgi taip sako", - drąsina save Eglė. Kai pasveiks, vėl eis klausytis Sashos Son.

Ant gydytojos nepyksta

Joana Orechovaitė šiemet baigė vienuoliktą klasę. "Mokslai sekėsi, bet daug pamokų praleidau, ilgai teko gulėti ligoninėje, nes sveikatos nebuvo", - tarsi seniai subrendusio žmogaus lūpomis kalba jauna mergina. Jos vasara gražiojoje Dzūkijoje taip pat ne itin linksma: Joana ką tik grįžo iš Vilniaus, Santariškių klinikų.

"Šiandien esu jau po chemoterapijos. Paskutinis dešimties dienų kursas prasidės liepos 31-ąją", - ateities planus atskleidžia mergina. Paklausta, kaip jaučiasi po chemoterapijos, padėkoja ir patvirtina, kad dabar viskas gerai. "Blogumas, pykinimas kankindavo anksčiau. Dabar organizmas tikriausiai jau pripratęs", - vėl padvelkia gyvenimo patirtis merginos balse.

Blogumas nuo chemoterapijos J.Orechovaitei yra niekis, palyginti su kojos skausmais. Jai išpjovė net 11 cm ilgio kaulo iš šlaunikaulio, į tą vietą įdėjo gabalą šeivikaulio. "Šiandien tyrė, kaip kaulas gyja, jau leido lankstyti koją, bet priminti - dar ne", - praėjusią savaitę pasakojo Joana.

Gal nebūtų reikėję operuoti kojos, jei Merkinės gydytojai nebūtų delsę ir gydę ligonę kompresais ir tepalais. Guziuką ant kojos Joana aptiko praėjusią vasarą. Rudeniop jį skaudėjo vis labiau, bet šeimos gydytoja galvojo, kad mergaitė bus kažkur susimušusi koją, ir nekreipė dėmesio, kad guziukas auga.

Buvo lapkritis, kai Joana per fizinio lavinimo pamoką pargriuvo iš skausmo. Tik tuomet Merkinės gydytojai pasiuntė savo pacientę į Vilnių. Sostinės medikai iškart diagnozavo sarkomą. "Sakė, kad dar spėjau atvažiuoti, kad stadija - antra", - pasakojo J.Orechovaitė ir tvirtino ant Merkinės gydytojų nepykstanti. "Jie ginasi, kad guziuko nerodžiau. Ką padarysi: kaip yra, taip yra", - išminties nestokoja mergaitė, šokuojanti su ramentais.

Teko amputuoti koją

Panevėžiečiui Mariui Kasiulynui, jo žodžiais tariant, pradėtoms telekomunikacijų studijoms nėra laiko dėl ligų. Jau pusantrų metų jis akademinėse atostogose. Nuo tada, kai jam diagnozavo osteosarkomą.

"Iš pradžių pradėjo tinti koja virš kelio. Tino ir skaudėjo kuo toliau, tuo labiau. Nebeprisimenu, kaip kas buvo, tik žinau, kad pas gydytojus nuėjau prieš Kalėdas, o diagnozę sužinojau po Naujųjų. Šventės ji dar nebuvo aptemdžiusi, bet linksma nebuvo dėl skausmo", - prisiminimais dalijasi M.Kasiulynas.

Po keturių su puse mėnesio Mariui koją amputavo. "Tai buvo pernai gegužės 15 d. Aplink kaulą nevaldomai augo auglys, nesveika koja buvo 7 cm storesnė už sveikąją. Ketvirta stadija", - ligą apibendrino Marius.

Žinia apie amputaciją buvo skausminga, bet vaikinas suvokė, kad tai - vienintelis būdas išgyventi. "Psichologiškai buvo sunkiau dėl ateities. Liga baisesnė už amputaciją", - filosofinė išmintis skamba ir šio ligonio lūpose.

Liepos 9-ąją Mariui sukako 25-eri. Jo Zodiako ženklas - Vėžys. Tuo pačiu vardu pavadinta liga tęsia savo darbą: atėmusi koją, įsisuko į plaučius. Balandį juos operavo, pašalino auglį. Gegužę plaučiuose vėl aptikta naujų augliukų. "Turbūt vėl reikės operuoti", - ramiai apie save pasakoja Marius, gydomas chemoterapija. Vaikinas nusipurto,  prisiminęs jos poveikį. Sako, kad po seanso tampa nepanašus į žmogų.

Marius žino, kad dažniausiai sarkoma serga jauni žmones, kad iš kaulų ji labai daug kam persimeta į plaučius. Taip atsitiko ir jam, todėl negali prisitaikyti nuolatinio kojos protezo. Laikinasis laisvas, su juo nepatogu vaikščioti, todėl Marius mieliau ima į rankas ramentus. Vaikinas kuria muziką, nori įsigyti automobilį, nes dabar į Vilnių gydyti vežioja tėvai.

Sveiksta ir nuo maldų

"Pirma reakcija į ligą buvo šokas ir neigimas. Po to išbandžiau daug neordinarių gydymo būdų, bet vienintelis tikras - profesionali šiuolaikinė medicina", - priėjo išvadą bankininkė Violeta Naraškevičienė.

Susirgusi prieš pusantrų metų ji jau ištvėrė keturias operacijas, šešis chemoterapijos kursus. Išgyveno neviltį, dvasinę mirtį, prisikėlimą. Išmoko džiaugtis kiekviena diena, perkainoti vertybes. Pradėjo dar labiau tikėti Dievu. "Tik jis padėjo išgyventi, ištverti kančias. Sveikstu ne tik nuo vaistų, bet ir nuo maldų. Dievas viską gali, tai, kad aš dar gyva, - jo atsiųstas stebuklas", - įsitikinusi 40-metė, dviejų sūnų mama.

Savaitė žinioms skleisti

Tai tik keturių ligonių, sergančių sarkoma, istorijos. Lietuvoje per metus ši liga diagnozuojama daugiau kaip pusantro šimto žmonių. Jie yra susibūrę į retomis onkologinėmis ligomis sergnčių ligonių draugiją "Rolld".

"Atsakymo, kodėl kaulų sarkoma serga jauni žmonės, net vaikai, dar nėra. Tai jaunų žmonių liga, ir tiek", - pakomentavo Kauno medicinos universiteto Onkologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė.

Sekmadienį baigsis praėjusį penktadienį prasidėjusi tarptautinė sarkomų savaitė. Jos tikslas - suvienyti visus jautrius šiai problemai pasaulio žmones ir atkreipti visuomenės dėmesį į itin klastingą ligą.

Sarkoma - klastingas vėžys, dažnai iš pradžių palaikomas kitų rūšių vėžiu. Kiekviena diena, kurią sarkoma sergantis ligonis praleidžia be efektyvaus gydymo, sumažina galimybę išgyventi. Ligai diagnozuoti ir gydyti reikalingi prityrę specialistai ir efektyvūs vaistai. Deja, Lietuvoje jų dėl lėšų vaistams stokos trūksta. Parodos, koncertai, susitikimai - tai sarkomai skirtos savaitės renginiai, skirti skleisti žinioms apie šią ligą. Kaune ir Vilniuje į dangų paleisti aitvarai - tarsi malda prašant stiprybės sergantiesiems sarkoma ir pagerbiant mirusiuosius nuo šios sunkios ligos. JAV vykstančiuose renginiuose dalyvauja "Rolld" narys iš Lietuvos, osteosarkoma sergantis 23-ejų Marius Viršila.

Sasha Son, dainininkas

Apsilankęs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir susitikęs su ten gydomais ligoniais nusprendžiau tapti kaulų čiulpų donoru ir sukurti himną vėžiui. Taip pasielgiau senelio garbei, kuris mirė nuo vėžio. Nors jis yra vienintelis žmogus, kurį praradau, labai jį branginau. Manau, kad tai mane tik dar labiau paskatino kurti himną vėžiu sergantiems ligoniams. Jį pristatysiu ketvirtadienį sostinės muzikos namuose "House of music".

Kristina Andrėkutė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir  transfuziologijos centro gydytoja

Kas yra sarkoma? Graikiškai šis žodis (sarx) reiškia "mėsa". Tai auglys, atsirandantis iš kaulo ar minkštųjų audinių - raumenų, riebalų, nervų ląstelių. Tai retas vėžys, iš visų onkologinėmis ligomis sergančių ligonių juo serga mažiau kaip 1 proc. Kaulų vėžiu dažniausiai susergama iki 20 metų amžiaus.Vieno tipo sarkoma dažnai nėra panaši į kitos rūšies. Mediciniškai tai labai skirtingi augliai. Vieni jų auga ir plinta po organizmą lėtai, kiti sparčiai progresuoja. Sarkoma - tai ne viena liga. Po šiuo pavadinimu slepiasi iki 100 skirtingų sarkomos tipų, diferencijuojamų pagal mikroskopinį naviko vaizdą. Sarkoma gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Didesnė dalis navikų atsiranda galūnėse, kiti - aplink įvairius organus pilve ar krūtinės ertmėje. Kaulų sarkoma atsiranda iš kaulo. Liga sukelia simptomus, kurie priklauso nuo jos atsiradimo vietos. Galūnėje tai gali būti skausmas, sutrikę jutimai, juntamas ar čiuopiamas darinys. Bet koks auglys, gumbas, kuris atsirado ar auga, turėtų kelti susirūpinimą ir turi būti ištirtas specialisto. Sarkomų gydymas sudėtingas ir kompleksinis. Dažnai turi būti panaudoti visi įmanomi metodai: operacija, chemoterapija, gydymas spinduliais. Dėl šių priežasčių sarkomos turėtų būti gydomos centruose, kuriuose sukaupta šių navikų gydymo patirtis. Susirgus sarkoma prognozė priklauso nuo daugelio faktorių. Iš jų pagrindiniai yra ligos išplitimas ir naviko tipas, kuris nulemia ligos piktybiškumą - augimo ir plitimo organizme greitį. Kai kurios sarkomos efektyviai gydomos moderniais vaistais, todėl liga kontroliuojama, net jei yra išplitusi. Pasaulyje atliekama daugybė klinikinių tyrimų, siekiant surasti naujų efektyvių sarkomų gydymo būdų.