Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti australų kino juostą „Juodas
balionas“ (Black Balloon) (2008 m.). Iškart pasakysiu – man patiko šis filmas. Negaliu
pasakyti, kad filmas skirtas daugiau jaunimui, nes tai būtų šiurkštus melas. Žinau,
kad „Juodas balionas“ yra savo laiku susišlavęs nemažai kino apdovanojimų
Australijoje ir pripažintas Amerikoje, bei Europoje.
„Juodas balionas“ pasakoja apie vaikinuką Tomą, kuris
visą savo gyvenimą gėdijosi ir nenorėjo savo autizmu sergančio brolio Čiarlio.
Tomas atsikrausto su šeima į naują vietą ir čia jam pradeda patikti mergina,
bet kaip jam nesigėdyti brolio, kuris savo išmatomis žaidžia ant kilimo arba,
pajutęs geismą, imasi masturbuotis... Iš tikrųjų drama sukurta labai reali. Ji
nukreipta ne tiek į autizmu sergančius asmenis, bet į tuos, kurie nuolatos supa
sergančiuosius, kaip jaučiasi aplinkiniai, kaip jie turi nešti atsakomybės
naštą už sergančiuosius ir kokią kartais gyvenime kainą tenka sumokėti.
Filmas iš tikrųjų gvildena labai sudėtingą ir
problematišką temą – tėvų ir vaikų santykiai, kai šeimoje nuolat reikia
rūpintis sergančiu Čiarliu. Bet Tomas randa atramą – jo naujoji draugė supranta
Čiarlio ir šeimos bėdą ir nenusisuka ir nesmerkia Tomo kaip kiti mokyklos ir plaukimo
draugai. Tomas nori turėti normalų brolį ir tas potroškis labai imlus, jis
ryškus ir totaliai išpildytas filme, kad, net žiūrėdamas į Tomą, imi jį
pateisinti, suprasti, bet kartu pamatai išmatas valančią nėščią motiną, kuri
negali palikti Čiarlio, irgi supranti, kad ir jai sunku. Dvi ugnis, du barjerai
ir nėra kaltų, nėra ko nuteisti, nes gyvenimo nuteisti negalima. Tai filmas,
kur nėra pasirinkimo, nes taip tiesiog šeimoje susiklostė. Kokia turėjo būti
Tomo vaikystė, kai Čiarliui nuolat skiriamas dėmesys, mes tik galime
įsivaizduoti... Gal priekaištą turėčiau tik dėl to, kad aktoriams jau virš 20
metų, o filme jie atlieka vaidmenis 14 – 15 metų paauglius, tai šiek tiek...
hummm... matosi skirtumas, kaip sakant. Ir tai būna ne viename filme.
Mano galva, labai puikiai su autizmo sergančiu Čiarlio
vaidmeniu susitvarkė aktorius Luke Ford. O filme glūdi viskas – ir ironija, ir
juokas, ir ašaros, ir skausmai. Man visada patiko tokio pobūdžio filmai, kurie
natūraliai „išsilieja“ iš gyvenimo terpės. Kas žino, kiek šeimų kasdien pradeda
savo rytą būtent taip, kaip pradeda Molisonų šeimyna. Gyvenimas toks
nenuspėjamas...
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą