Sveiki, kino mėgėjai,
Jau nebežinau, kiek metų verčiausi pažiūrėti filmą „Kovos klubas“ (Fight Club) (1999), kol pagaliau pažiūrėjau. Žinojau, kad tai bus geras filmas, bet nežinojau siužeto, o smurtiniams filmams taip pat reikia pasiruošti psichologiškai. Aišku, „Kovos klubas“ nėra toks jau smurtinis, kokio tikėjausi, tačiau vyriško brutalumo jam netrūksta! Patiko, žinoma, kad patiko, o kaip galėjo būti kitaip? Manau, filmas drąsiai įeis į istoriją ir taps kino klasika. Nepriekaištingas režisūrinis darbas, o ką jau besakyti apie stebuklingą operatoriaus darbą. Stiprus filmas su stipriu scenarijumi, kuris man atrodė šiek tiek Tarantiniškai nenormalus, bet, kaip ir paaiškėjo iš viso filmo, tai labiau ne kičo ir farso koketavimas, o kelionė po žmogaus pasąmonę, prisodrintą psichinių anomalijų. Jeigu toks būtų pasaulis (o gal ir yra – galime ginčytis), tai chaosui įsiplieksti tereiktų tik mažos kibirkšties. Nenuostabu, kad šiuo filmu labai džiaugiasi ir jam simpatizuoja ne tik gero kino mėgėjai, bet ir ištisi atlantinių silkių psichinių nukrypimų turintys žmogėnai, kurie tik ir dūsaują stebėdami vaistų prisirijusius Edward Norton ir Helena Bonham Carter personažus, o kas žino, galgi šis filmas kai kam taip sujaukė protelį, kad net ėmėsi panašiai gyventi, - nesakykit, juk būna visokiausių bepročių, netgi tokių, kurie pasijaučia „Betmeno“ herojais ir ima šaudyti į žiūrovus kino salėje.
Taip, galima sakyti, kad filme mažai pozityvumo ir tai tikrai tamsus, juodas filmas, galgi net savotiškai slogus, bet kad talentingai suręstas, to neužginčysi. Yra dėl ko leipti ir suleipti. Visų pirma – aktoriai. Jau kokia nuostabi man čia pasirodė beprotiškoji Helena Bonham Carter, kad belieka tik iškelti taukuotą nykštį, - šaunuolė, jai labai tinka visokiausios beprotės vaidmenukai, įskaitant ir „Todo Svynio“ bandelių kepėją ir iš Azkabano ištrūkusią Hario Poterio blogąją raganą bei „Vargdienių“ sukčiuvienę. Čia išvystame ir Edward Nortono, pasak kitų, niekada nevaidinantį bloguose filmuose ir, sakyčiau, beveik galima sutikti su šiais pasakymais, nors jis man savo stotu ir nėra itin simpatingas, ko nepasakysi apie irisą Brad Pitt‘ą, kuriam buvo patikėtas antras pagal „gerumą“ vaidmuo, - jis buvo ypatingai atsipalaidavęs, lyg terliotųsi su „Ponas ir Ponia Smitai“ vaidmeniu. Be viso šito – įdomus siužetas, visuomenės pavergimo ir valdymo mechanizmas, kuris įgyja „Kovos klubo“ metaforišką pavadinimą. Kiek gali protauti žmogus, kas jo gyvenime yra tikra, o kas sukurta? Išties, daug minčių keliantis filmas, kuriame saulės labai mažai, tačiau nuo to istorija netampa blogesnė.
Mano įvertinimas: 9.5/10
Kritikų vidurkis: 66/100
IMDb: 8.9
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą