Sveiki,
Pridedu keletą savo paskutinio pusmečio eilėraščių. Teko pasidairyti po kosmosą ir iš naujo įvertinti gyvenimą ir žmogaus laikinumą. Pridedu tik keletą eilių, gal kam bus įdomu.
Skaičiavimo atsakomybė
Kai aš iš tikrųjų
užaugsiu,
Aš jums apie tai
pranešiu.
Aš suskaičiuosiu
žvaigždėtas raukšles,
Visus Marsus ir
visus Merkurijus...
Kai iš tikrųjų
suaugsiu,
Aš numirsiu.
Kaip ir visi. Kaip
ir tu. Kaip ir ji.
Iš tikrųjų visus.
Suskaičiuosiu.
Ir.
Mirsiu...
Polisicharidų poreikis
Kraujas
Mažais arbatos
maišeliais –
Tavo lazgelių
auskarais
Pavirtęs
lingavimas.
Užplikyk mums
gyvenimą,
Marija,
Iš smėlynų ir
vynuogės sirpimo.
Mažais kraujo
maišeliais
IV (AB) –
to paties rečiausio,
Kuris tavo guminėj
širdies kempinėj telkšo.
Norėčiau ją
suspausti,
Kad ištrykštų
Tavo meilė
Mums.
Būti ir išbūti
Pasibaigė vertimai
Į Visatos gestų kalbą
Iš tuščių būties
lygmenų,
Susikryžminusių
analfabetų,
Klounų sakralių
šokių...
Pasibaigė Brailio
raštai
Ir pirštų galiukais
Užbėgu į tą erdvę,
Kurią tuoj okupuos
Besiplečianti Visata.
Pasibaigė nebūtis
Ir visur tik būti,
būti ir būti –
Nuo pradžios iki
pabaigos
Būti ir išbūti patį
buvimą
Nuo pradžios iki
pabaigos.
Chrizantemos
Kosminių žiurkių
karavanai
Pro baltą mėnulio
vyzdį brenda lyg per sniegą –
Atsargiai, šiąnakt
mano prosenelė
Vaikšto po svirnas
ir
Mediumo akimis
žvelgia
Į užtemimo
violončelę
Pro debesų proskynas.
O užtemimai kaip
magnetai –
Ištrupina mūsų kūnų
ląstelės
Per ilgą Requiem,
Tokį ilgą, kad
suyra
Kaip sviestinės
lempelės
Virš mediumo akimis
Pražydusių
Chrizantemų.
Gyvybės mililitrai
Nepalik manęs,
miraže,
Kaip gyslų kraujas,
Ištekėjęs iš šachtų
į šviesą.
Taip toji gyvybė
Per beržo dializes
Į sulos pilnus
trilitrinius tekšės
Per viršų
sklidinai.
Nepalik manęs,
Kai išgręžęs
savastyje
Liuką į destruktyvų
kosmosą,
Kvėpuosiu speigų
nuraškytais
Mudviejų bučiniais
Ir lašėsiu į
milijardinį
Dievo tūrį.
Susitikimas
Kaip linams išbėgus
į rugius susituokti
Ankstyvą rytmetį,
Kada susiglausdamos
galaktikos
Tampa vienu kūnu.
Kaip pirštams
perbėgus per knygas,
Kai susitinka savo
ieškotą tiesą,
Kurios niekas
nebeišraus
Joks pro šalį ėjęs
pranašas,
Nes pats tapsi
vienas iš jų.
Kaip linams
išėjusiems į dangų
Per vieną ir tą
pačią akimirką,
Kai susiglausdamos
galaktikos
Tampa viena ir
tūkstančiai saulių,
Ir milijardai
kometų, ir nesuskaičiuojama dulkių
Sutinka savo antrąją
pusę,
O susitikę ilgai atpažįsta
vienas kitą,
O dar ilgiau –
tampa vienu.
Kraujo žiedadulkės
Kraujas –
Mažame kvepalų
buteliuke.
Mūsų mažas širdies
džinas,
Įkalintas medaus
koryje
Tarp dviejų
žvaigždžių sistemų.
Blaškosi
Tarp venų ir
arterijų
Nuo Betelgeizės iki
Rygelio
Kosminis vėjas
Su kraujo
žiedadulkėm,
Ieškodami mūsų.
O mes pasislėpę
Ne fiziniuose
kūnuose
Mušame
tarpgalaktinius gongus,
Stebėdami, kaip jie
neša kraują
Pro apžėlusias
titanų kapines,
Kur kaulai pavirtę
uolomis
Priima kiekvieną
atsitrenkiančią bangą
Kaip atleidimo
antausį.
Jūsų Maištinga Siela
