Kosmologiniai Maištingos Sielos eilėraščiai

Sveiki, 

Pridedu keletą savo paskutinio pusmečio eilėraščių. Teko pasidairyti po kosmosą ir iš naujo įvertinti gyvenimą ir žmogaus laikinumą. Pridedu tik keletą eilių, gal kam bus įdomu.

Skaičiavimo atsakomybė

Kai aš iš tikrųjų užaugsiu,

Aš jums apie tai pranešiu.

Aš suskaičiuosiu žvaigždėtas raukšles,

Visus Marsus ir visus Merkurijus...

Kai iš tikrųjų suaugsiu,

Aš numirsiu.

Kaip ir visi. Kaip ir tu. Kaip ir ji.

Iš tikrųjų visus.

Suskaičiuosiu.

Ir.

Mirsiu...

Polisicharidų poreikis

Kraujas

Mažais arbatos maišeliais –

Tavo lazgelių auskarais

Pavirtęs lingavimas.

Užplikyk mums gyvenimą,

Marija,

Iš smėlynų ir vynuogės sirpimo.

Mažais kraujo maišeliais

IV (AB) – to paties rečiausio,

Kuris tavo guminėj širdies kempinėj telkšo.

Norėčiau ją suspausti,

Kad ištrykštų

Tavo meilė

Mums.

Būti ir išbūti

Pasibaigė vertimai

Į Visatos gestų kalbą

Iš tuščių būties lygmenų,

Susikryžminusių analfabetų,

Klounų sakralių šokių...

Pasibaigė Brailio raštai

Ir pirštų galiukais

Užbėgu į tą erdvę,

Kurią tuoj okupuos

Besiplečianti Visata.

Pasibaigė nebūtis

Ir visur tik būti, būti ir būti –

Nuo pradžios iki pabaigos

Būti ir išbūti patį buvimą

Nuo pradžios iki pabaigos.

Chrizantemos

Kosminių žiurkių karavanai

Pro baltą mėnulio vyzdį brenda lyg per sniegą –

Atsargiai, šiąnakt mano prosenelė

Vaikšto po svirnas ir

Mediumo akimis žvelgia

Į užtemimo violončelę

Pro debesų proskynas.

O užtemimai kaip magnetai –

Ištrupina mūsų kūnų ląstelės

Per ilgą Requiem,

Tokį ilgą, kad suyra

Kaip sviestinės lempelės

Virš mediumo akimis

Pražydusių

Chrizantemų.

Gyvybės mililitrai

Nepalik manęs, miraže,

Kaip gyslų kraujas,

Ištekėjęs iš šachtų į šviesą.

Taip toji gyvybė

Per beržo dializes

Į sulos pilnus trilitrinius tekšės

Per viršų sklidinai.

Nepalik manęs,

Kai išgręžęs savastyje

Liuką į destruktyvų kosmosą,

Kvėpuosiu speigų nuraškytais

Mudviejų bučiniais

Ir lašėsiu į milijardinį

Dievo tūrį.

Susitikimas

Kaip linams išbėgus į rugius susituokti

Ankstyvą rytmetį,

Kada susiglausdamos galaktikos

Tampa vienu kūnu.

Kaip pirštams perbėgus per knygas,

Kai susitinka savo ieškotą tiesą,

Kurios niekas nebeišraus

Joks pro šalį ėjęs pranašas,

Nes pats tapsi vienas iš jų.

Kaip linams išėjusiems į dangų

Per vieną ir tą pačią akimirką,

Kai susiglausdamos galaktikos

Tampa viena ir tūkstančiai saulių,

Ir milijardai kometų, ir nesuskaičiuojama dulkių

Sutinka savo antrąją pusę,

O susitikę ilgai atpažįsta vienas kitą,

O dar ilgiau – tampa vienu.

Kraujo žiedadulkės

Kraujas –

Mažame kvepalų buteliuke.

Mūsų mažas širdies džinas,

Įkalintas medaus koryje

Tarp dviejų žvaigždžių sistemų.

Blaškosi

Tarp venų ir arterijų

Nuo Betelgeizės iki Rygelio

Kosminis vėjas

Su kraujo žiedadulkėm,

Ieškodami mūsų.

O mes pasislėpę

Ne fiziniuose kūnuose

Mušame tarpgalaktinius gongus,

Stebėdami, kaip jie neša kraują

Pro apžėlusias titanų kapines,

Kur kaulai pavirtę uolomis

Priima kiekvieną atsitrenkiančią bangą

Kaip atleidimo antausį.

Jūsų Maištinga Siela