Sveiki,
Naktimis beveik
nebegaliu užmigti. Nežinau, ar čia verta kaltinti užkalkėjusį mėnulį,
plieninius lapkričio orus, Putiną ar Obamą, įpuvusią švietimo sistemą. Tikrai nežinau.
Negaliu užmigti net per prievartą. Vartausi kaip žuvis keptuvėje, ima skaudėti
šonus, o vėliau ir dūšią, kad tučtuojau reikia šokti iš lovos ir kažką daryti –
šveisti vonią, pakeisti koridoriuje lemputę į taupiąją, palaistyti gėles,
nusivaškuoti „šliūbinius“ batus, perkraustyti knygas iš vienos lentynos į kitą,
bet labiausiai – rašyti, rašyti, rašyti!
Šis nepasotinamas alkis
ima graužti po vidurnakčio. Akys „stačios“, burnoje kaupiasi plėšrūniškos
seilės ir viskas. Daryk ką tu nori.
Paskutiniais vakarais
pas mane ėmė ateiti trys mirusios moterys, kurios mirė kiek per anksti nei
derėjo iš tikrųjų. Atšlubuoja lazda pasiramstydama ir užsirūkiusi it kaminas Frida
Kahlo, miegančių drugelių plazdenimu atskrieja Jurga Ivanauskaitė, ateina
pilnomis šlapių akmenų kišenėmis Virginia Woolf ir visos trys man įrėmusios
metafizinius kalašnikovus graso apie
jas parašyti.
Klausiu jų – na, kaip?
Kaip aš galiu imti ir apie jas parašyti? Vienu atsikvėpimu? Kokia forma? Kokia kalba?
O jos man be atsako: „Rašyk! Rašyk! Rašyk!“ Ar būna pasirinkimų, kai
pasirinkimų nebelieka?
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą